Martynas Anysas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Martynas Anysas (1895 m. gruodžio 5 d. Kintai, Šilutės apskritis – 1974 m. sausio 29 d. Torontas) – Lietuvos teisininkas, istorikas, diplomatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Berlyno ir Hamburgo universitetuose. 1935 m. teisių daktaras.

19201929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne atašė, 19291934 m. konsulas Hamburge. 19341939 m. Klaipėdos gubernatoriaus patarėjas. 19361939 m. dėstė Klaipėdos, 1939–1941 m. Šiaulių prekybos institutuose. TSRS 1940 m. okupavus Lietuvą atleistas iš instituto, pasitraukė į Vokietiją. Po karo su šeima emigravo į Kanadą. Vienas Kanados baltų federacijos steigėjų ir vadovų. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdžio veikėjas.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ir Lenkijos ginčas dėl Vilniaus krašto: Tarptautinio teismo rūmų 1931 spalio 15 d. sprendimas, daktaro disertacija, 1934 m.
  • Klaipėdos krašto konvencija ir statutas einant nuolatinio Tarptautinio teismo Hagoje sprendimu iš 1932.VIII.11, 1935 m., vokiečių ir lietuvių kalbomis
  • Senprūsių kovos dėl laisvės su vokiečių riterių ordinu nuo 1230 iki 1283 m., 1968 m.
  • Žymios lietuvės moterys padavimuose ir istorijoje, su V. Anysiene, 1970 m.
  • Kova dėl Klaipėdos 1927–1939, atsiminimai, 1978 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vacys Bagdonavičius, Algirdas MatulevičiusMartynas Anysas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 540 psl.