Martirologas
Martirologas (gr. martyros, kankinys, gr. logos, žodis) – katalikų liturginė knyga, kalendorinis katalogas su kankinių, šventųjų, palaimintųjų sąrašu. Knygoje pateikiamos trumpos žinios apie Bažnyčios pripažintus nusipelniusius asmenis, nurodomos jiems skirtos šventės. Remiantis martirologu, kankiniai ir šventieji liturginėse apeigose minimi jų mirties dieną. Stačiatikių bažnyčios tradicijoje martirologą atitinka menėja.[1]
Prie seniausių martirologų priskiriami:[1]
- Sirų brevijorius (lot. Breviarium Syriacum, 411 m.). Parašytas sirų kalba, padalintas į du sąrašus: „Vakarų kankiniai“ ir „Rytų kankiniai“. Vakariečių sąrašas išdėstytas pagal metų dienas ir mėnesius, pradedant šventuoju Steponu gruodžio 26 d., baigiant Petru Aleksandriečiu lapkričio 24 d. Rytiečių sąraše surašytos Sasanidų imperijos šacho Šapuro II keturiasdešimties metų persekiojimo aukos. Šis sąrašas išdėstytas ne pagal datą, o pagal vietą Rytų bažnyčioje.[2]
- Jeronimo martirologas (Martyrologium Hieronymianum, V a.). Įtakingiausias iš vietinių martirologų, pagal tradiciją laikomas šv. Jeronimo kūriniu. Manoma, kad jis buvo sukurtas Italijoje V a. antroje pusėje, o VI a. pabaigoje atnaujintas Galijoje, tikriausiai Osere.[3] Visi žinomi teksto rankraščiai kyla iš šio gališkojo laikotarpio. Atmetus vėliau gautus papildymus, pagrindiniais Jeronimo šaltiniais laikomi bendrasis Rytų bažnyčių martirologas, Romos bažnyčios vietinis martirologas, bendrieji Italijos ir Afrikos martirologai bei kai kurie literatūros šaltiniai, tarp jų Eusebijas Cezarėjietis.
Vienas išsamiausių yra Romos martirologas (Martyrologium Romanum), kuriame įtraukta apie 7000 šventųjų ir palaimintųjų.[1] Sudarytas po Tridento susirinkimo (1545–1963). Pagal susiklosčiusią tradiciją į martirologą buvo įtraukiami visi šventaisiais ir palaimintaisiais paskelbti asmenys, kurių pamaldumas Bažnyčios oficialiai patvirtintas. 1586 m. martirologą patvirtino popiežius Grigalius XIII. Nuo to laiko buvo daug kartų pertvarkytas ir išplėstas, pridedant jame minimų asmenų trumpų biografijų. 2004 m. lotynų kalba paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II papildytas martirologas.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Martirologas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Nicholson, Oliver P. (2018). „Martyrology of 411, Syriac“. In Oliver Nicholson (red.). The Oxford Dictionary of Late Antiquity. 2. Oxford University Press. p. 976.
- ↑ Damico, Helen (2014-02-04). Medieval Scholarship: Biographical Studies on the Formation of a Discipline: Literature and Philology (anglų). Routledge. ISBN 978-1-317-73202-0.