Martinsyde G.100

Martinsyde G.100



Tipas	Naikintuvas/bombonešis
Gamintojas	Martinsyde
Kūrėjas	A. A. Fletcher
Gamybos metai	1915–1916
Pirmas skrydis	1915 m. pbaiga
Pagrindiniai naudotojai	D. Britanijos KOP Australijos aviacijos korpusas
Pagaminta vnt.	271

Martinsyde G.100 „Elephant“ ir G.102 – Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Didžiojosios Britanijos įmonės „Martinsyde“ sukurti pilnai mediniai drobe traukti biplanai naikintuvai bei bombonešiai. Modifikacija „G.102“ nuo bazinės versijos „G.100“ skyrėsi tik galingesniu varikliu. Dėl savo gana didelių fizinių parametrų ir manevringumo stokos abu šie orlaivių modeliai gavo pavadinimą „Elephant“ (liet. Dramblys).

Konstrukcija ir gamyba

Pagal to meto standartus neįprastai didelį vienvietį lėktuvą, gavusį indeksą G.100 1915 m. viduryje suprojektavo „Martinsyde Company“ inžinierius A. Flečeris (angl. A. A. Fletcher). Orlaivio dydį apsprendė reikalavimas pajėgti atlikti penkių valandų žvalgybos ir palydos misijas. Ilgi sparnai tarpusavyje buvo sujungti dvejomis poromis statramsčių ir sutvirtinti atotampomis. 120 AG galios varikliu Austro-Daimler 6 varomas prototipas buvo išbandytas 1915 m. rudenį.

Londono gynybai nuo vokiečių dirižablių rengiamas 110-sios eskadrilės leitenanto Čarlio Ytono (*Charles Eaton*) pilotuojamas nakintuvas „Martinsyde Elephant Type G100“ Nr. B872.

Į pirmosios serijos (G.100) orlaivius buvo montuojamas 120 AG galios šešių cilindrų vienaeilis variklis „Beardmore“, kuris buvo į prototipą montuoto Austro-Daimler 6 kopija. Lėktuvas buvo ginkluotas vienu 0,303 kalibro būgnu maitinamu Liujiso kulkosvaidžiu (Lewis Mark I, angl. Lewis Gun), sumontuotu virš centrinės sparno dalies. Vėliau ši ginkluotė buvo papildyta panašiu dešinėje fiuzeliažo pusėje už kabinos ant laikiklio tvirtinamu ginklu.

Modifikaciją „G.100“ pamažu pakeitė modelis „G.102“, varomas 160 AG galios „Beardmore“ varikliu. Jūros lygyje „G.102“ išvystydavo 108 mylių per valandą greitį (174 km/h), 10 000 pėdų (3 km) aukštyje šis rodiklis nukrisdavo iki 100 mylių per valandą (160 km/h), skrydžio lubos siekė 14 000 pėdų (4 300 m).^[1]

1917 m. buvo išbandytas šio modelio pagrindu sukurtas vienvietis Martinsyde RG, taip ir nepradėtas gaminti serijiniu būdu.

Naudojimas

"G.100" buvo sukurtas kaip ilgo nuotolio vienvietis naikintuvas ir eskortinis naikintuvas. Vėliau, pagal dydį ir svorį, buvo perkvalifikuotas į dieninį bombonešį.

„G.100“ su 120 AG galios „Beardmore“ varikliu į Karališkojo aviacijos korpuso (Karališkųjų KOP pirmtako) fronto eskadriles nedideliais kiekiais buvo pradėti tiekti 1916 m. pavasarį. 1916 m. pabaigoje pasirodė patobulintas modelis „G.102“ su galingesniu varikliu ir didesne naudingąja apkrova bei dėl to sumažėjusia skrydžio trukme bei nuotoliu. Jis taip pat buvo naudojamas kaip bombonešis.

Viso, be prototipo, buvo pagaminta 270 vienetų abiejų modifikacijų lėktuvų. Iš jų 133 buvo naudojami Prancūzijoje, 64 – Artimuosiuose Rytuose, o likusieji – mokymo padaliniuose. Keletas orlaivių buvo naudojami Londono gynybai nuo vokiečių antskrydžių. Visu eksploatacijos laikotarpiu tik vienintelė 27-oji eskadrilė vienu metu buvo ginkluota tik šiais orlaiviais.

Dėl savo menko manevringumo orlaivis nebuvo sėkmingas naikintuvo rolėje. „Drambliai“ nuo 1916 m. vasaros iki 1917 m. pabaigos gerai užsirekomendavo tolimojo nuotolio bombardavimo misijose, galėdami pervežti iki 260 svarų (120 kg) bombų krovinį. Orlaiviai taip pat buvo naudojami ilgo nuotolio fotožvalgybos misijose, kurioms buvo reikalingas stabilumas ir ištvermė („drambliai“ galėjo skristi penkias su puse valandos).

Variantai

Martinsyde G.100: vienvietis žvalgybinis naikintuvas, bombonešis ir žvalgybinis biplanas, varomas 120 AG (89 kW) galios „Beardmore“ stūmokliniais varikliais. Pastatyta 100.
Martinsyde G.102: vienvietis žvalgybinis naikintuvas, bombonešis ir žvalgybinis biplanas, varomas 160 AG (119 kW) Beardmore stūmokliniais varikliais. Pastatyta 171 vnt. Padidėjus variklio dydžiui ir degalų sąnaudoms, sumažėjo skrydžio nuotolis: G.102 galėjo skristi tik keturias su puse valandos. ^[2]

Operatoriai

Australija

Australijos aviacijos korpusas
- Australijos 1-oji eskadrilė Egipte ir Palestinoje.^[3]

Jungtinė Karalystė

Karališkasis aviacijos korpusas^[4]
- 14-oji eskdrilė
- 18-oji eskdrilė
- 20-oji eskdrilė
- 21-oji eskdrilė
- 23-oji eskdrilė
- 25-oji eskdrilė
- 27-oji eskdrilė
- 30-oji eskdrilė
- 31-oji eskdrilė
- 39-oji eskdrilė
- 51-oji eskdrilė
- 63-oji eskdrilė
- 72-oji eskdrilė
- 110-oji eskdrilė
- 142-oji eskdrilė

Specifikacijos


		G.100	G.102
Įgula		1
Ilgis		26 pėdos 6 coliai (8,08 m)
Sparno mojis		38 pėdos 0 colių (11,58 m)
Aukštis		9 pėdos 8 coliai (2,95 m)
Sparno plotas		458 kv. pėdos (42,4 m²)
Svoris	tuščio	1795 svarai (814 kg)
Svoris	maksimalus kilimo	2424 svarai (1100 kg)
Jėgainė	i6 tipo variklis	Bardmore 120 hp	Beardmore 160 hp
Jėgainė	galia	120 AG (89 kW)	160 AG (119 kW)
Propeleris		medinis, dvimentis, fiksuoto žingsnio
Greitis	maksimalus	96 mylios per valandą (154 km/h, 83 mazgai)
	kreserinis
	smukos
Skrydžio trukmė		5:30	4:30
Kovinis spindulys		450 mylių (724 km)
Skrydžio lubos		14 000 pėdų (4 300 m)
Kilimo trukmė	į 10 000 pėdų		16 min.
Sparno apkrova		5,2 svaro į kv. pėdą (25 kg/m²)
Ginkluotė	kulkosvaidžiai	1 x 0,303 kalibro kulkosvaidis „Lewis Mark I“ virš centrinės viršutinio sparno dalies 1 x 0,303 kalibro kulkosvaidis kulkosvaidis „Lewis Mark I“, fiksuotas už kabinos ir nukreiptas atgal
Ginkluotė	bombos	260 svarų (120 kg) bombų)

Literatūra

Bruce, J.M., Martinsyde Elephant, Windsock Datafile 70, Albatros Productions, 1998, ISBN 1-902207-03-3.
Cutlack, Frederic Morley (1942). The Australian Flying Corps in the Western and Eastern theatres of war, 1914-1918.
Goodall, Mike, Tagg, Albert, British Aircraft Before the Great War, Schiffer Publishing, Ltd, 2000, ISBN 0-7643-1207-3.
Green, William, Swanborough, Gordon, WW2 Aircraft Fact Files: US Army Air Force Fighters, Part 2, London, Macdonald and Jane’s Publishers Ltd., 1978, ISBN 0-354-01072-7.
Green, William, Swanborough, Gordon,, The Complete Book of Fighters, 1st Edition, New York, Smithmark Publishing, 1995, ISBN 0-8317-3939-8.
Hare, Paul (2014). Britain’s Forgotten Fighters of the First World War. Stroud UK: Fonthill. ISBN 978-1781551974.
King, Horace Frederick, Armament of British Aircraft, 1909-39, London, Putnam & Co., 1971, ISBN 0-370-00057-9.
Mason, Francis K. The British Bomber since 1914. Putnam Aeronautical Books. pp. 74–75. ISBN 0-85177-861-5.
Munson, Kenneth (1967). Aircraft of World War I. Ian Allan. ISBN 0-7110-0356-4.
"Milestones: The Martinsyde Machines", Flight: 637–638, 641, 1920 m. birželio 17 d.

Išnašos

↑ Flight, 1920, p. 641
↑ Hare, Paul (2014). Britain's Forgotten Fighters of the First World War. Fonthill. p. 108. ISBN 978-1781551974.
↑ Cutlack, F.M. The Australian Flying Corps in the Western and Eastern Theatres of War 1914–1918 (11th leid.). Angus and Robertson.
↑ Mason, Francis K. The British Bomber since 1914. Putnam Aeronautical Books. pp. 74–75. ISBN 0-85177-861-5.

[Flight641-1] Flight, 1920, p. 641

[2] Hare, Paul (2014). Britain's Forgotten Fighters of the First World War. Fonthill. p. 108. ISBN 978-1781551974.

[Australian_Official_History_volVIII_p.404-3] Cutlack, F.M. The Australian Flying Corps in the Western and Eastern Theatres of War 1914–1918 (11th leid.). Angus and Robertson.

[mason_bomberp74-75-4] Mason, Francis K. The British Bomber since 1914. Putnam Aeronautical Books. pp. 74–75. ISBN 0-85177-861-5.

[1]

[2]

[3]

[4]