Martenica
| Kovo 1-osios kultūrinės praktikos | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
 | |
| Ant medžio pakabintos martenicos | |
| Vieta |  Bulgarija,  Moldavija,  Rumunija,  Šiaurės Makedonija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2017 |
| Nuorodos | |
 |
Nuoroda |
 Vikiteka: | MartenicaVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Martenica (bulg. мартеница, maked. мартинка, gr. μάρτης = martes, turk. marteniçka), marcišoras (rumun. mărțișor) arba vevorė (alb. verore) – dvispalvis (raudonas ir baltas) aksesuaras, naudojamas Balkanų šalyse kaip pavasario simbolis. Jis daugiausiai paplitęs Bulgarijoje, Šiaurės Makedonijoje, Rumunijoje, Moldavijoje, šiaurės Graikijoje ir rytų Albanijoje.
Pagal tradiciją martenicomis puošiamasi nuo kovo 1 d. (Babos Martos dienos) iki tol, kol pamatomas pirmasis pavasario gandras, kregždė arba žydintis medis. Albanijoje vevorėmis puošiamasi nuo kovo 14 d. (Dita e Verës dieną).
Dėl savo svarbos martenicų tradicija ir susijusios praktikos 2017 m. paskelbtos nematerialiuoju pasaulio paveldu.[1] 2026 m. Lietuvos moldavų ir rumunų kovo 1 praktikos ir martišoras buvo įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.[2]
Tradicija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Martenicų tradicija kildinama iš pagoniškų papročių Balkanuose, susijusių su pavasario atėjimu. Ji gali būti kildinama iš senovės graikų Eleusino misterijų, kuomet žyniai užsirišdavo raudoną giją (gr. κρόκη) ant rankos ir kojos.[3] Panašią tradiciją, t.y. rištis raudonas ar baltas gijas, turėjo ir senovės trakai.[4]
XX a. pradžioje užfiksuota bulgarų legenda pasakoja apie VII a. Ongalo mūšį tarp Chano Asparucho ir Bizantijos imperijos. Pasak legendos, chanas paleido balandžius į savo stovyklą, pririšęs prie kojų baltas gijas. Tačiau mūšio metu jos nusidažė krauju raudonai.[5]
Dabar martenicos gali būti tiesiog supinta raudonų ir baltų siūlų gija, aprišama aplink riešą, kulkšnį, kaklą, ar pinama į plaukus. Kartais ji gali būti su kutais arba dvi iš siūlų pagamintos lėlytės Pižo ir Penda (bulg. Пижо и Пенда). Pižo dominuoja balta spalva ir jis simbolizuoja vyrą, kai tuo tarpu Penda yra raudona ir simbolizuoja moterį. Raudonos ir baltos simbolizmas derina archetipinius gyvybės ir mirties, aistros ir ramybės, saulės ir sniego, moteriškumo ir vyriškumo pradus.[6]
Manoma, kad martenica yra pavasario ženklas, linkintis turėtojui geros sveikatos. Jis taip pat išreiškia maldą į foklorinę būtybę Babą Martą (bulg. Баба Марта), kuri įsivaizduojama kaip pikta senė, kurios nuotaika dažnai keičiasi, ir kurios garbei švenčiama kovo 1. Martenica niekada nedaroma sau, o visada dovanojama kitam žmogui, linkint jam sveikatos ir sėkmės.
Kuomet turėtojas pamato tikrą pavasario ženklą (sugrįžusius gandrus, kregždes ar žydinčius medžius), jis gali nusiimti martenicą. Dažniausiai ji užrišama ant medžio šakos, arba padedama po akmeniu, kartais įmetama į šulinį, ja aprišami gyvulio ragai.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cultural practices associated to the 1st of March
- ↑ Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. 2026. Naujos vertybės gyvojo paveldo sąvade: nuo šimtametės muzikos iki archajiškos žvejybos paslapčių
- ↑ Koukoules Phaidon, Περί των ανήβων τροφής και επιμελείας παρά Βυζαντινοίς, Επετηρίς Εταιρείας Βυζαντινών Σπουδών, vol. 14 (1938), pp 325.
- ↑ "Център по тракология "Проф. Александър Фол"; Енциклопедия Древна Тракия и траките - Мартеницата, Ваня Лозанова".
- ↑ "Етнологът Иглика Мишкова: Мартеницата никога не се изхвърля, за да не си изхвърли човек и късмета, 01 март 2011 г. Агенция "Фокус"".
- ↑ "Reading Room: The martenitsa story". The Sofia Echo. 2008-02-29.
- ↑ Cultural practices associated to the 1st of March
| ||||||||||
| ||||||||||
| ||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
