Marta Rudzīte

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Marta Rudzīte
Gimė 1924 m. lapkričio 4 d.
Braslavos valsčius, Latvija Latvija
Mirė 1996 m. liepos 19 d. (71 metai)
Ryga, Latvija Latvija
Sutuoktinis (-ė) Tenu Karma
Veikla kalbininkė
Alma mater Rygos valstybinis pedagogikos institutas

Marta Rudzytė (latv. Marta Rudzīte, 1924 m. lapkričio 4 d. Braslavos valsčius, Latvija1996 m. liepos 19 d. Ryga, Latvija) – latvių kalbininkė, kalbos istorikė, Latvijos mokslų akademijos tikroji narė (1992).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Mazsalacos gimnazijoje, 1944 m. ją baigusi studijavo Rygos valstybinio pedagogikos instituto Latvių kalbos ir literatūros fakultete. Baigusi studijas nuo 1948 iki 1949 m. dirbo Cėsių mokytojų institute. 1951 m. pradėjo dirbti Latvijos valstybiniame universitete, čia nuo 1949 iki 1951 m. mokėsi aspirantūroje.

Telkė dėmesį į dialektologiją, vėliau – į toponimiją. Tyrė latvių ir finų, ypač lyvių, kalbų kontaktus. Prisidėjo prie Europos kalbų atlaso (Atlas Linguarum Europae) sudarymo. Nuo 1972 m. buvo Latvijos valstybinio universiteto profesorė, Dainuojančiosios revoliucijos laikotarpiu dirbo Latvijos TSR Kalbų įstatymo kūrimo komisijoje.[1] Keleto vadovėlių bendraautorė.[2]

Nuo 1994 m. buvo Latvijos universiteto profesorė emeritė.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Latvijos TSR nusipelniusi mokslo darbuotoja (1984)[3]
  • Anos Abelės apdovanojimas (1994) už monografiją fonetikos srityje

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Andrejs Bankavs, Ilga Jansone. Valodniecība Latvijā: fakti un biogrāfijas. LU Akadēmiskais apgāds, 2010. 220. lpp. ISBN 978-9984-45-183-1.
  2. Marta Rudzīte, Tikrinta 2020-11-20
  3. 3,0 3,1 (2010) Valodniecība Latvijā: fakti un biogrāfijas. LU Akadēmiskais apgāds. ISBN 978-9984-45-183-1.