Markūnai (Astravas)
| Markūnai Маркуны | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Astravo rajonas |
| Gyventojų | 81 |
| Kirčiavimas | Markū́nai [2] |
Markūnai arba Morkonys[3] (blrs. Маркуны, Маркуні, rus. Маркуны) – kaimas Gudijoje, Gardino srityje, Astravo rajone, Mikailiškių kaimiškojoje apylinkėje. Įsikūręs 4 km į pietryčius nuo Mikailiškių, prie Neries ir Ašmenos santakos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rėžinis Markūnų kaimas šaltiniuose minimas nuo 1528 m. kaip Radvilų nuosavybė. Vėliau kaimas prijungtas prie Bžostovskių Mykoliškių dvaro, Kotvičiaus Turlų dvaro valdų. 1795–1811 m. morkoniškių vardai katalikiški, pavardės rodo lietuvišką, gudišką ir lenkišką kilmę.[3]
XIX a. kaimas pateko į Vilniaus apskritį. 1866 m. čia gyveno 276 žmonės (iš jų 155 katalikai, 11 žydų). Priklausė Kotvičiams.[4]
Konstantinas Tiškevičius savo ekspedicijos Nerimi metu pastebėjo, jog nuo Markūnų jau kalbama lietuviškai. 1965 m. Česlovas Kudaba dar mini, kad kai kurie morkoniškiai tebemoka lietuviškai. XXI a. pr. gyventojai kalbėjo gudiškai, bet jų kalboje tebėra daug lituanizmų.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.
- ↑ Markuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 132 psl. (lenk.)