Marija Ramanauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marija Ramanauskaitė (1922 m. birželio 3 d. Gailiūnų k., Vilniaus r. - 2019 m. balandžio mėn.). Žinoma Lietuvos pediatrė, vaikų reanimatologijos ir klinikinės toksikologijos pradininkė šalyje, ilgametė Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė (1953-1993 m.), daugelio mokslo darbų, monografijų ir straipnių, klinikinei praktikai svarbaus išradimo ir dešimties racionalizacinių pasiūlymų autorė, habilituota medicinos mokslų daktarė.


Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrojo pasaulinio karo metais baigė Naujosios Vilnios gimnaziją. Įstojo į pogrindinį Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, studijas baigė 1948 m.

Mokslinė, darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po studijų dirbo apylinkės gydytoja Vilniuje, paskui – Vaikų ligoninės ordinatore. 1958 m. Kartu su savo vadovaujamu skyriumi perkelta į naują Vilniaus miesto universitetinę ligoninę Antakalnyje. Šios ligoninės I vaikų terapijos skyriui vadovavo 30 metų. Skyriuje buvo įsteigtas pirmasis šalyje intensyvios vaikų slaugos ir reanimacijos poskyris (iki tol veikė tik suaugusiems ligoniams skirtos pooperacinės palatos). Į naująjį poskyrį buvo perkeliami sunkios būklės vaikai iš įvairių ligoninių. Ramanauskaitė vadovavo poskyriui 18 metų, o iš viso šios ligoninės I vaikų terapijos skyriui – 33 metus (1956-1989). 1953 – 1993 m. ji buvo Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė. Bet kuriuo paros laiku sanitarinės aviacijos transportu ji vykdavo į bet kurį Lietuvos miestą konsultuoti sunkios būklės vaikų ir spręsdavo, kieno būklę įmanoma pagerinti vietoje, o ką būtina vežti į Vilnių. Skraidydama į konsultacijas, ore ji praleido daug kaip tūkstantį valandų. Kadangi Antakalnio klinikinės ligoninės vaikų skyriaus pastate buvo pradėtas kapitalinis remontas, 1989 m. Ramanauskaitė perkelta į Antakalnio vaikų polikiliniką, čia dirbo konultante iki 2009 m., o nuo tada – pediatre konsultante Vilniaus Tarandės šeimos klinikoje. Be bendrosios pediatrijos, Ramanauskaitė domėjosi kūdikių toksinio viduriavimo gydymu. Vėlesniais metais, padidėjus aplinkos taršai sunkiaisiais metalais, ypač gyvsidabriu ir švinu, svarbiausia jos veiklos kryptimi tapo vaikų apsinuodijimo šiais metalais diagnostika ir gydymas. 1962 m. Ramanauskaitė apgynė mokslų kandidato disertaciją „Toksinės dispepsijos gydymas kolimicinu ir micerinu, jos komplikacijų patogenezinis gydymas“.  1975 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją „Lėtinio vaikų apsinuodijimo gyvsidabriu diagnostika ir gydymas“.  Jos vadovaujamame skyriuje buvo įsteigtas vaikų apsinuodijimų gydymo centras.

Ilgametė Marijos Ramanauskaitės veikla medicinos srityje apibendrinta 87 straipsniuose ir trijose monografijose, kurios skirtos intensyviai vaikų slaugai ir reanimacijai bei vaikų apsinuodijimų gyvsidabriu ir švinu diagnostikai ir reanimacijai bei gydymui.

Pomėgiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. Ramanauskaitės didžiausias pomėgis – meilė gamtai, gyvūnams, daržininkystei, mėgo žirgus, dalyvaudavo jodinėjimo varžybose, daug keliavo, žygiavo, turėjo gerą klausą ir balsą – dainuodavo. Didžiausias Marijos džiaugsmas buvo rūpininimasis vaikais, saviškiais ir patikėtais gydyti sergančiais.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su vyru Ruvinu Ptašeku Marija Ramanauskaitė išaugino tris sūnus: muzikos kompozicijos dėstytoją Viktorą (g. 1951), dvynius biochemiką Marių ir gydytoją Julių (g. 1958).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Jeruzalės medikai : [straipsnių rinkinys] / sudarė Davidas. - Vilnius : R. Paknio leidykla, 2016. - 564, [4] p. - ISBN 978-9955-736-68-4Habilituotai medicinos mokslų daktarei Marijai Ramanauskaitei - 90. - Vilnius, 2012. - 48 p.

Marija Ramanauskaitė : habilituota medicinos mokslų daktarė : (80-mečiui) / [parengė R. Ptašekas]. - Vilnius, 2002. - 35 p.