Marienburgo apgultis (1410)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Marienburgo apgultis
Priklauso: Lenkijos-Lietuvos-Teutonų ordino karas

Dabartinis Marienburgo pilies vaizdas
Data 1410 m. liepos 18rugsėjo 19 d.
Vieta Marienburgas
Rezultatas Vokiečių ordino pergalė
Konflikto šalys
Lenkijos karalystė
LDK
Vokiečių ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
Jogaila
Vytautas Didysis
Heinrichas fon Plauenas

Marienburgo apgultis buvo nesėkmingas Jogailos vadovaujamų Lenkijos-Lietuvos pajėgų bandymas užimti Teutonų ordino sostinę, Marienburgo pilį. Apgultis tęsėsi 1410 m. liepos 18rugsėjo 19 d.

Po Žalgirio mūšio lenkų ir lietuvių pajėgos pasiliko mūšio lauke tris dienas. Visi svarbesni žuvusieji buvo palaidoti atskiruose kapuose, o likusieji surinkti į keletą masinių kapaviečių. Ulrich von Jungingen kūnas buvo išsiųstas į Marienburgą. Istorikai yra iškėlę keletą hipotezių, kodėl taip ilgai buvo delsiama.

Po trijų dienų, 1410 m. liepos 18 d. lenkų - lietuvių kariuomenė patraukė į Marienburgą ir apsiautė jo pilį, tačiau per tris dienas Heinrichas fon Plauenas sugebėjo suorganizuoti pilies gynybą iš savanorių ir pabėgusiųjų iš mūšio. Apsiausties metu pilį bandžiusi užimti kariuomenė patyrė nuostolius ne tik mūšio metu, bet ir dėl ligų. Žinios apie pas teutonus skubančius pastiprinimus iš Vakarų ir Livonijos paskatino didįjį kunigaikštį Vytautą pasitraukti iš apsiausties. Kadangi Mažosios Lenkijos bajorija taip pat siekė baigti karą iki derliaus nuėmimo, likusiems lenkams tapo aišku, kad apsiaustis rezultatų neduos ir rugsėjo 19 d. apgultis buvo nutraukta.

Pilį lenkai nupirko 1457 metais sumokėję 190000 florenų (apie 660 kg aukso).