Marian Lalewicz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marian Lalevič
lenk. Marian Lalewicz
Gimė 1876 m. lapkričio 21 d.
Vilkaviškis, Rusijos imperija
Mirė 1944 m. rugpjūčio 21 d. (67 metai)
Varšuva, Trečiasis Reichas
Palaidotas (-a) Varšuvoje
Veikla architektas
Alma mater Sankt Peterburgo architektų mokykla
Vikiteka Marian Lalewicz
Mertenso prekybos rūmai Sankt Peterburge
Lenkijos geležinkelių valdybos pastatas Varšuvoje

Marijanas Lalevičius (lenk. Marian Lalewicz, rus. Лялевич, Мариан Станиславович) (1876 m. lapkričio 21 d. Vilkaviškyje, Rusijos imperijoje – 1944 m. rugpjūčio 21 d. Varšuvoje, Trečiasis Reichas) – lenkų-rusų architektas ir kultūros paveldo restauratorius. Buvo akademizmo architektūros stiliaus atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1876 m. lapkričio 21 d. Vilkaviškyje. 1895 m. baigė mokyklą Suvalkuose. 1901 m. baigė Sankt Peterburgo architektų mokykla. Vėliau tobulinosi Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Iki 1917 m. dirbo mokytoju įvairiose Sankt Peterburgo mokyklose bei projektavo namus šiame mieste ir Maskvoje. Po I pasaulinio karo persikraustė gyventi į Lenkiją. 19251927 m. buvo Varšuvos technikos universiteto dekanas, 19351938 m. prorektorius. Aktyviai dalyvavo kultūros paveldo statinių rekonstrukcijose.

II pasaulinio karo metu dirbo mokytoju slaptose mokyklose. 1943 m. vokiečių suimtas ir įkalintas. Varšuvos sukilimo metu, 1944 m. rugpjūčio 21 d. buvo sušaudytas ir palaidotas masinėje kapavietėje. Po karo Povonzkų kapinėse jam pastatytas simbolinis paminklas.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos imperijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mertenso namas Nevos prospekte 21 Sankt Peterburge (19111912)
  • Namas Kamenoostrovskio gatvėje 48 Sankt Peterburge (1909)
  • Namas Malaja Posadskaja gatvėje 2 Sankt Peterburge (19111912)
  • Namas Nevos prospekte 44 Sankt Peterburge (19081910)
  • Kino teatras Nevos prospekte 80 Sankt Peterburge (19131914)
  • Kersteno gamyklos korpusas Sankt Peterburge (19141915)
  • Namas Maroseikos gatvėje 12 Maskvoje (1916)
  • Namas Giliarovsko gatvėje 65 Maskvoje (1908)
  • Narva Jeesū kurorto kurhauzas Estijoje (1912)

Lenkijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lenkijos geležinkelių valdybos pastatas ul. Targowej 74 gatvėje Varšuvoje (19281929)
  • Žemės ūkio bankas ul. Nowogrodzkiej 50 gatvėje Varšuvoje (19261927)
  • Valstybinis Geologijos institutas ul. Wiśniowej gatvėje Varšuvoje (19231930)
  • Namas ul. Mokotowskiej 51/53 gatvėje Varšuvoje (19231925)
  • Eriksono namas Al. Ujazdowskie 47 ir Mokotowska 60 Varšuva (19221925)
  • Namai ul. Brzozowej, Bugaj, Celnej gatvėse Varšuvoje (19211923)
  • Namas ul. Ludnej 9 gatvėje Varšuvoje (19231924)
  • Namas ul. Górnośląskiej 41 gatvėje Varšuvoje
  • Bankas pl. Wojciecha Bogusławskiego 2 gatvėje Kališe (19241926)
  • Karinio jūrų laivyno akademija Gdynėje (1927)
  • Karininkų bažnyčia Gdynėje (19351939)
  • Bankas ul. St. Małachowskiego 7 gatvėje Sosnovece (19221924)
  • Sedlcų žemės ūkio bankas (1924)
  • Liublino katalikų universitetas (19181928)
  • Liublino žemės ūkio bankas
  • Torūnės žemės ūkio bankas (19371939)
  • Žemės ūkio bankas Lucke
  • Prezidentūros pastato restauracija Varšuvoje (19181921)

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Архитекторы-строители Санкт-Петербурга середины XIX – начала XX века. Справочник. СПб.: «Пилигримм». 1996 г.
  • Зодчие Санкт-Петербурга. XIX – начало XX века. СПб.: «Лениздат». 1998 г. Стр. 912–924. Кириков Б. М. «Мариан Лялевич».
  • Зодчие Москвы времени эклектики, модерна и неоклассицизма (1830-е – 1917 годы): илл. биогр. словарь / Гос. науч.-исслед. музей архитектуры им. А. В. Щусева и др. – М.: КРАБиК, 1998. – С. 161. – 320 с. – ISBN 5-900395-17-0
  • Hanna Krzyżanowska, Lalewicz Marian, [w:] Polski słownik biograficzny konserwatorów zabytków, z. 1, Poznań, Stowarzyszenie Konserwatorów Zabytków, 2000, ISBN 83-900862-7-1
  • Adam Zwoliński: Marian Lalewicz (1876–1944) (pol.). Pracownia Historyczna Politechniki Warszawskiej, 1984. [dostęp 17 lipca 2009].