Margaretė Fišer
Margaretė Fišer-Falkenberg (vok. Margarete Fischer-Falkenberg; 1887 m. spalio 11 d. Klaipėdoje – 1972 m. vasario 16 d. Berlyne) – Vokietijos rašytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė žinomo Klaipėdos alaus bravoro savininko Hermano Fišerio šeimoje. 1904 m. jam mirus, Margaretė Fišer nusprendė kartu su motina persikelti gyventi į Brėmeną. Šiame mieste ji mokytojavo, pedagogės diplomą buvo įgijusi prieš tai – Klaipėdos mokytojų seminarijoje.
Pirmasis literatūrinis darbas – drama „Vienuolis fon Corvey“ – atnešė sėkmę, veikalas buvo pastatytas dviejose scenose. Gerai įvertinta buvo ir antroji drama „Zuzė Haider“, 1917 m. autorė priimta į Vokietijos rašytojų sąjungą. 1923–1928 m. ji mokytojavo Frydenau (Berlyno priemiestis), o vėliau, netekusi darbo, apsigyveno kaime. 1936–1937 m. Berlyne redagavo iliustruotą romanų žurnalą „Unterm Lindenbaum“.
Antrojo pasaulinio karo metais parašytame romane „Sesuo“ (1940 m.) M. Fišer prisiminė tėviškę ir aprašė gyvenimą Klaipėdos krašte. Jau būdama garbingo amžiaus, 1970 m. išleido paskutinį savo romaną apie senovės Babiloną. Rašytoja buvo Vokietijos socialdemokratų partijos narė.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Eine Brautschau. – Lepzig: Hillger, 1918
- Zwischen Haff und See. – Leipzig: Ph. Reclam jun., 1923 (du leidimai)
- Junglehrer Sturm. – Berlin: Volksverb. d. Bücherfreunde, Wegweiser-Verlag, 1934
- Schwester. – Leipzig: Quelle & Meyer, 1940 (keli leidimai)
- Marunenhof. – Hamburg-Blankenese: Kröger, 1949
- Ein güldener Kelch, der alle Welt trunken macht. (Vom Ende des babylonischen Reiches). – Baden-Baden: Verlag Franz Wesel, 1970