Mara (budizmas)
Mara (skr. मार = IAST: māra „marinantis, žudantis“, kin. 魔, pinyin: mó, tibet. = bdud) – budistinės mitologijos dievybė, pykčio, blogio, visko, kas gyvas būtybes veda mirtin įsikūnijimas.
Maros paveikslas sutinkamas visose pagrindinėse budizmo atšakose. Mara kuria kliūtis bodhisatvoms, siekiantiems atbudimo. Marai priskiriami ištisi pulkai piktųjų būtybių, rikiuojamų į dešimt skyrių, kurie susiję su žmogaus neigiamais jausmais (troškimai, neapykanta, dvejojimas ir kt.). Mara turi dukteris, įvaizdinančias lytinius potraukius. Liaudies mitologijoje Mara laikoma tikra dievybe.
Budizmo filosofijoje Mara laikoma žmogaus sielos (psichikos) atvaizdu. Daugelyje budistinių legendų sutinkamas pasakojimas apie tai, kaip Mara bandė sugundyti Budą Šakjamunį.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Wavman A., „Studies in Yama and Mara“, Indo-Iranian Journal, 1959, v. 3, No 1, p. 44-73, 112-31;
- Ling T. O., Buddhism and the mythology of Evil, London, 1962.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Мифы народов мира. Мара (буддийская мифология) , Л. Э. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.