Maršalo planas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vienas iš plakatų reklamuojančių Maršalo planą Europoje

Maršalo planas – pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa, kurią po Antrojo pasaulinio karo pristatė JAV generolas ir politikas Džordžas K. Maršalas (1953 m. apdovanotas Nobelio premija).[1]

Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomiką.

Sovietų Sąjunga, Suomija ir kitos Rytų Europos valstybės ekonominės pagalbos atsisakė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paramos Europai programos pagrindus 1947 m. birželio 5 d. kalbėdamas Harvardo universitete išdėstė JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas, kurio vardu ir buvo pavadintas šis planas. Antrojo pasaulinio karo metu nusiaubta Europa buvo ką tik išgyvenusi vieną sunkiausių žiemų. Europos valstybės neturėjo ko parduoti už tvirtą valiutą, o jų vyriausybės vengė imtis ekonomistų siūlytų griežtų priemonių ekonomikai atgaivinti. Maršalas paragino JAV „padaryti viską, kad būtų atkurta pasaulio ekonomika, nes be to negalimi politinis stabilumas ir tvirta taika“. 1948 m. JAV Kongresas pritarė Maršalo pasiūlymui, bet iškėlė sąlygą, kad Europos valstybės turės drauge parengti pagalbos panaudojimo planą. Iki šios programos sudarymo Europa turėjo įsipareigoti imtis priemonių ekonominėms problemoms spręsti. Parama buvo siūlyta ir SSRS bei jos sąjungininkėms Rytų Europoje, tačiau Stalino nurodymu jos buvo atsisakyta.

Pinigų gautų pagal Maršalo planą pasiskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybė 1948/49
($ milijonai
1949/50
($ milijonai)
1950/51
($ milijonai)
iš viso
($ milijonai)
Austrija 232 166 70 468
Belgija ir Liuksemburgas 195 222 360 777
Danija 103 87 195 385
Prancūzija 1,084 691 520 2,296
VFR[a] 510 438 500 1,448
Graikija 175 156 45 366
Islandija 6 22 15 43
Airija 88 45 133
Italija ir Triestas 594 405 205 1,204
Nyderlandai 471 302 355 1,128
Norvegija 82 90 200 372
Portugalija 70 70
Švedija 39 48 260 347
Šveicarija 250 250
Turkija 28 59 50 137
Jungtinė Karalystė 1,316 921 1,060 3,297

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vokietijos Federacinė Respublika ir Vakarų Berlynas 1949. Planas teoriškai apėmė visą Vokietiją – praktiškai nebuvo įgyvendintas VDR ir Rytų Berlyne.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marshallo planas (Maršalo planas), ofic. Europos atkūrimo programa, European Recovery Program. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 339 psl.