Manuel de Pedrolo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Manuel de Pedrolo i Molina
Manuel de Pedrolo- portrait.png
Gimė 1918 m. balandžio 1 d.
L'Aranjo, Ispanija
Mirė 1990 m. birželio 26 d. (72 metai)
Barselona, Ispanija
Tautybė katalonas
Veikla rašytojas

Manuelis de Pedrolas i Molina (kat. Manuel de Pedrolo i Molina; g. 1918 m. balandžio 1 d. L'Aranjo, Leridos provincija – m. 1990 m. birželio 26 d. Barselonoje[1]) – katalonų rašytojas, romanų, apsakymų, poezijos ir pjesių autorius. Jo kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. M. de Pedrolo garsiausias kūrinys yra mokslinės fantastikos romanas „Antrosios kilmės rankraštis“ (kat. Mecanoscrit del segon origen).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manuelis de Pedrolas gimė 1918 m. L’Aranyó kaime, Segaros komarkoje, Katalonijoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Taregoje, Katalonijoje. 1935 m. persikėlė į Barseloną, kur vertėsi įvairiais darbais, o rašė vakarais. Ispanijos pilietinio karo metu įstojo į Nacionalinę Darbo Federaciją / Iberijos Anarchistų Federaciją, dirbo mokytoju Figols miestelyje. Priklausė Ispanijos Respublikos Armijos artilerijos padaliniui, dalyvavo kovose prie Figereso, Falseto.

1949 m. išleido pirmąją savo darbų knygą, poemų rinkinį Ésser en el món („Būti pasaulyje“). Pirmąjį romaną Es vessa una sang fàcil išleido 1953 m., o 1954 m. gavo Premi Sant Jordi de novel·la („Šv. Jurgio romano premija“). Vėliau už knygą Crèdits humans gavo Mercè Rodoreda prizą už istorijas ir pasakojimus.

Nuo 1974 m. visiškai atsidėjo literatūriniam darbui, rašė kūrinius, vertė ir redagavo tekstus.

M. de Pedrolas mirė Barselonoje, 1990 m., po ilgos ligos.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. de Pedrolas yra laikomas vienu iš ambicingiausių rašytojų, kūrusių katalonų kalba. Nors parašė visų literatūros žanrų kūrinių, tačiau jis žinomas daugiausiai dėl savo prozos kūrinių. Tarp 1949 m. ir 1985 m. parašė daugiau nei 72 romanus, daugelis jų buvo detektyviniai. Daugelis jo kūrinių buvo kruopščiai cenzūruojami dėl "kataloniško nacionalizmo, politinių nuomonių, religijos, seksualinės moralės ir netinkamos kalbos".[2]

1972 m. kovo mėn. Barselonoje buvo teisiamas už uždarų durų dėl novelėje Amor fora ciutat aprašytų ir kaip amoralių įvertintų scenų, dėl kurių kūrinys buvo išimtas iš apyvartos dar 1970 m. Jis buvo išteisintas, o kūrinio platinimas leistas.[3]

Mecanoscrit del segon origen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. de Pedrolo vardas labiausiai siejamas su šiuo populiariausiu jo parašytu kūriniu, kuris buvo pirmasis jo bandymas rašyti fantastiką. Pirmą kartą išleistas 1974 m. per artimiausią dešimtmetį jis tapo plačiausiai leidžiamu katalonų fantastikos kūriniu, iš viso atspausdinti 26 leidimai, o 1986 m. parduota 270 000 knygų.

Romanas pasakoja dviejų vaikų iš nedidelio kaimo Benaura Katalonijoje istoriją. Alba, keturiolikmetė mergaitė, ir Dídac, juodaodis devynmetis berniukas, tampa vieninteliais dviem Žemėje likusiais žmonėmis po to, kai atsitiktinai išgyvena ateivių sukeltą holokaustą, kuris sunaikina visus planetos žinduolius. Alba ir Dídac atsigauna po katastrofos ir ne tik gyvena post-apokaliptiniame pasaulyje, pilname lavonų ir išprotėjusių išlikusiųjų, bet imasi misijos išlaikyti žmonijos kultūrą ir iš naujo apgyvendinti Žemę.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]