Manuel de Pedrolo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Manuelis de Pedrolas y Molinas (kat. Manuel de Pedrolo i Molina; g. 1918 m. balandžio 1 d. L'Aranyó, Leridos provincija – m. 1990 m. birželio 26 d. Barselonoje[1]) – katalonų rašytojas, romanų, apsakymų, poezijos ir pjesių autorius. Jo kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. M. de Pedrolo garsiausias kūrinys yra mokslinės fantastikos romanas „Antrosios kilmės rankraštis“ (kat. Mecanoscrit del segon origen).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manuelis de Pedrolas gimė 1918 m. L’Aranyó kaime, Katalonijoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Taregoje, Katalonijoje. 1935 m. persikėlė į Barseloną, kur jis turėjo įvairių darbų rašydamas vakarais.

Ispanijos pilietinio karo metu įstojo į Nacionalinę Darbo Federaciją / Iberijos Anarchistų Federaciją, dirbo mokytojo Figols miestelyje. Priklausė Ispanijos Respublikos Armijos artilerijos padaliniui, dalyvavo kovose prie Figereso, Falseto.

1949 m. išleido pirmąją savo darbų knygą, poemų rinkinį Ésser en el món (Būti pasaulyje). Pirmąjį romaną Es vessa una sang fàcil išleido 1953 m., o 1954 m. gavo Premi Sant Jordi de novel·la ("Šv. Jurgio romano premija"). Vėliau už knygą Crèdits humans gavo Mercè Rodoreda prizą už istorijas ir pasakojimus.

Dirbo rašytoju pilnu etatu nuo 1974 m., kūrė darbus, vertė ir redagavo tekstus.

M. de Pedrolas mirė Barselonoje, 1990 m., po ilgos ligos.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. de Pedrolas yra laikomas vienu iš ambicingiausių rašytojų katalonų kalba. Jis rašė visuose literatūros žanruose. Tačiau jis žinomas daugiausiai dėl savo prozinių kūrinių. Parašė daugiau nei 72 romanus. Didesnė dalis jo kūrinių buvo cenzūruojama dėl turinyje išsakytos nuomones apie politiką, religiją, seksualinę moralę ir kalbą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]