Mantus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mantus – požemio pasaulio dievas etruskų mitologijoje; garbintas Po lygumos regione. Jį aprašė romėnų gramatikas Servijus Marijus Honoratas.[1]

Pontekanjano šventvietėje aptikta archajiniu laikotarpiu datuojama dedikacija dievui manθ. Manoma, kad iš šios dievybės vardo kilo Mantujos miesto pavadinimas (it. Mantova).[2] Likusioje Etrūrijos dalyje Mantus buvo vadinamas Šuriu (Śuri). Šis tikriausiai tapatus sabinų dievui Soranui, siejamam su požemio pasauliu.[3]

Mantaus sutuoktinė – Mania. Iš šių dievybių vardų sprendžiama, kad jie galėjo būti susiję su manais – romėnų chtoninėmis dievybėmis ar mirusiųjų dvasiomis, etruskų vadintomis man(im).[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Servius, note to Aeneid 10.199.
  2. Giovanni Colonna, "Sacred Architecture and the Religion of the Etruscans, " in The Religion of the Etruscans (University of Texas Press, 2006), p. 141.
  3. Colonna, "Sacred Architecture," p. 141.
  4. Pallottino, Massimo (1992). Roman and European Mythologies. University of Chicago Press. pp. 30 ir 36.