Malija (archeologinė vietovė)
| Malija | |
|---|---|
| Μάλια | |
.jpg) Malijos rūmų griuvėsiai | |
  Malija | |
| Koordinatės | 35°17′38″ š. pl. 25°29′27″ r. ilg. / 35.29389°š. pl. 25.49083°r. ilg. |
| Vieta | Graikija, Malija |
| Regionas | Kreta |
| Istorija | |
| Pastatytas | III tūkst. pr. m. e. |
| Sugriautas | XIII a. pr. m. e. |
| Laikotarpis | bronzos amžius |
| Tauta | minojiečiai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1919 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1733 |
Malija (sen. gr. Μάλια) – senosios Minojinės civilizacijos miestas ir valdovų rūmai. 2025 m. Malijos rūmai kartu su penkiais kitais rūmų kompleksais (Knosu, Faistu, Zomintu, Zakru ir Kidonija) paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.[1]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senasis Malijos miestas buvo Kretos salos šiaurėje, apie 40 km. į rytus nuo dabartinio Herakliono ir apie 35 km. į rytus nuo senovės Knoso. Jis buvo įsikūręs pajūrio lygumoje, 3 km. į rytus nuo dabartinės Malijos gyvenvietės. Nuo jūros jį skyrė pelkingos vietovės, ir miestas neturėjo savo uosto.[2]
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji gyventojai Malijoje pradėjo gyventi jau III tūkst. pr. m. e. viduryje ir paliko keramikos dirbinius, tačiau pirmieji statiniai datuojami III tūkst. pr. m. e. pabaiga. Per kelis tolimesnius amžius Malijoje išdygo rūmų kompleksas, ir tai yra vieni iš trijų seniausių rūmų Kretos saloje, kartu su Faistu ir Knosu. Radiniai liudija apie išsivysčiusią prekybą su Mažąja Azija, iš kur randama obsidiano dirbinių.[3]
Dėl permainingų istorinių ir gamtinių kataklizmų II tūkst. pr. m. e. rūmai buvo sugriauti ir atstatyti ne vieną kartą. Pirmasis sugriovimas įvyko apie 1700 m. pr. m. e., antrasis - XVI a. pr. m. e. viduryje.[4] XV a. pr. m. e. viduryje su mikėniečių invazija rūmai buvo sugriauti dar kartą (tuo metu kaip pagrindinis valdžios centras kretoje įsitvirtino Knosas). Tačiau Malija ir toliau klestėjo kaip gyvenvietė. Galutinai sugriauta ji buvo XIII a. pr. m. e.[5]
Radiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis vykdęs archeologinius kasinėjimus Malijoje buvo Joseph Hazzidakis 1919-1922 m. Nuo tada su pertrūkiais Malijoje vyksta archeologiniai tyrimai, kurių metu atkasti rūmai, miestas ir rasta daug radinių.[6]
Rūmai pastatyti ant senųjų rūmų, kurių dalis buvo integruota į vėlesnius pastatus. Jų dydis yra maždaug 80x100 m. Juose yra centrinė, šiaurinė ir šiaurės vakarų aikštės.[7] Miesto kvartalai išsidėstę aplink rūmus. Šiaurės vakaruose yra vadinamasis Miu kvartalas, kuriame rasta gausi antspaudų kolekcija. Todėl laikoma, kad čia buvo anspaudų dirbtuvės.[8] Kiti svarbūs miesto kvartalai yra Niu, Delta ir Pi.[9]
Netoli nuo miesto yra nedidelis kompleksas, vadinamas „Aukso duobe“ (gr. Χρυσόλακκος). Nors jos paskirtis nėra aiški, manoma, kad tai galėjo būti nekropolis. Čia rasta aukso dirbinių, kurių garsiausias - bites vaizduojantis papuošalas. Manoma, kad čia galėjo būti rastas ir Eginos lobis.[10]
Malija garsėja gausiais radiniais su įrašais Kretos hieroglifais bei Linijiniu A raštu.[11] Vienas iš altoriaus akmenų turi 16 rašmenų, kas yra ypač retas Kretos hieroglifų raižytų ant smiltainio pavyzdys.[12] Malijoje randama šiek tiek keramikos dirbinių: figūrėlės, ritonai, pitai (dideli laikymo indai) ir kt. Dauguma radinių saugomi Herakliono archeologijos muziejuje.
-
Seniausia rūmų dalis -
Ritualinis baseinas Malijos rūmuose -
Miu kvartalo fragmentas -
Pitas rūmų griuvėsiuose -
„Aukso duobės“ planas -
Bites vaizduojantis pakabukas -
„Aukojimų akmuo“ iš rūmų -
Anspaudai su Kretos hieroglifais -
Ritonas -
Malijos keramika
.jpg)
.jpg)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Minoan Palatial Centres
- ↑ Lespez, L., et al., "Late-Middle-Holocene palaeo-environmental evolution and coastline changes of Malia (Crete)", The Mediterranean World Environment and History, Elsevier, pp. 439-452, 2003
- ↑ Carter, Tristan, and Vassilis Kilikoglou, "From reactor to royalty? Aegean and Anatolian obsidians from Quartier Mu, Malia (Crete)", Journal of Mediterranean Archaeology 20.1, pp. 115-143, 2007
- ↑ Poursat, Jean-Claude, "Malia: Palace, State, City", British School at Athens Studies, vol. 18, pp. 259–267, 2010
- ↑ Driessen, J. & A. Farnoux, "Mycenaeans at Malia?", Aegean Archaeology 1, pp. 54-64, 1994.
- ↑ Devolder, Maud, "Éléments Structurels En Bois Dans Un Palais de l’âge Du Bronze Crétois. Le Cas de La Cour Nord Du Palais de Malia", Pallas, no. 110, pp. 133–50, 2019
- ↑ Devolder, Maud, "Reconstructing the First Palace at Malia (1900-1700 BC)", Report for the Michael Ventris Award (2016), No. UCL-Université Catholique de Louvain, 2016
- ↑ Poursat, Jean-Claude, and Darcque, Pascal, "Rapports sur les travaux de l’École française en 1989. Malia: Sondages autour du Quartier Mu", in Bulletin de Correspondance Hellénique 114, pp. 908–912, 1990
- ↑ Pomadère, Maia, and Gaëlle Hilbert, "Le Bois Dans l’architecture Domestique de l’âge Du Bronze à Malia (Crète): Les Exemples Des Quartiers Delta et Pi", Pallas, no. 110, pp. 113–32, 2019
- ↑ Hood, Sinclair, The Arts in Prehistoric Greece, 1978, Penguin (Penguin/Yale History of Art), ISBN 0140561420
- ↑ Salgarella, Ester, "Drawing lines: The palaeography of Linear A and Linear B", Kadmos, vol. 58, no. 1–2, pp. 61–92, 2019 doi:10.1515/kadmos-2019-0004
- ↑ Olivier, Jean-Pierre; Godart, Louis; et al. (Poursat, Jean-Claude), "Corpus hieroglyphicarum inscriptionum Cretae", Études Crétoises 31 (in French), Paris: De Boccard, pp. 1–447, 1996 ISBN 2-86958-082-7
| ||||||||
