Malaryta

Malaryta blrs. Маларыта, rus. Малорита

Geležinkelio stotis

Malaryta 51°47′0″ š. pl. 24°5′0″ r. ilg. / 51.78333°š. pl. 24.08333°r. ilg. / 51.78333; 24.08333 (Malaryta)Koordinatės: 51°47′0″ š. pl. 24°5′0″ r. ilg. / 51.78333°š. pl. 24.08333°r. ilg. / 51.78333; 24.08333 (Malaryta)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Malarytos rajonas

Gyventojų (2022)	12 869

Pašto kodas	225910
Vikiteka	Malaryta

Malarýta ^[1] (blrs. Маларыта, rus. Малорита) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Bresto srityje, 52 km nuo Bresto. Malarytos rajono centras. Per miestą eina geležinkelio linija Brestas–Kovelis (Ukraina).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadintas pagal Rytos upę (Muchaveco kairysis intakas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Malaryta šaltiniuose paminėta 1546 m. XIX a. buvo kaimas, Bresto apskrities Malarytos valsčiaus centras.^[2]^[3] 1970 m. gavo miesto teises.^[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Małoryto. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 77 psl. (lenk.)
↑ Małoryta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 298 psl. (lenk.)
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 268

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Małoryto. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 77 psl. (lenk.)

[3] Małoryta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 298 psl. (lenk.)

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 268

[1]

[2]

[3]

[4]