Pereiti prie turinio

Maksimas Hareckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maksimas Hareckis
1923 m.
Gimė 1893 m. vasario 18 d.
Mstislavlio apskritis, Mogiliavo gubernija, Rusijos imperija Rusijos imperija
Mirė 1938 m. vasario 10 d. (44 metai)
Viazma, SSRS Sovietų Sąjunga
Veikla
  • rašytojas
  • žurnalistas
  • baltarusių tautinio judėjimo aktyvistas
  • folkloristas
  • leksikografas
  • profesorius
Aktyvumo metai 1912–1937
VikitekaMaksimas Hareckis
Maksimas Hareckis ant 1993 m. Baltarusijos pašto ženklo

Maksimas Hareckis (bltr. Максім Гарэцкі, 1893 m. vasario 18 d. – 1938 m. vasario 10 d.) – baltarusių rašytojas, žurnalistas, baltarusių tautinio judėjimo aktyvistas, folkloristas, leksikografas ir profesorius. Rašė įvairiais slapyvardžiais: Maksim Biełarus, M.B. Biełarus, M.H., A. Mścisłaŭski, Dzied Kuźma, Maciej Myška, Mizeryjus Monus, Kuźma Batura ir Liavon Zaduma.

Hareckis gimė Rusijos imperijos Mstislavlio apskrityje, valstiečių šeimoje. 1913 m. baigė Horkų žemės ūkio mokyklą. 1913–1914 m. Vilniuje dirbo braižytoju ir matininku. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. vasarą savanoriškai įstojo į kariuomenę, dalyvavo mūšiuose, buvo sužeistas. 1916 m. iš ligoninės buvo nukreiptas į Pavlovsko karo mokyklą Petrograde, gavo leitenanto laipsnį ir vėl išvyko į frontą. Netrukus dėl ligos buvo išsiųstas gydytis, o vėliau visiškai paleistas iš kariuomenės.

1917 m. dalyvavo Smolensko soviete, bendradarbiavo su laikraščiu „Izvestija Smolenskogo Soveta“ („Smolensko sovieto žinios“). Dirbo laikraščio „Zvezda“ („Žvaigždė“) redakcijoje, su kuria 1919 m. persikėlė pirmiausia į Minską, o vėliau – į Vilnių. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dėstė baltarusių kalbą mokytojų rengimo kursuose Vilniaus baltarusių gimnazijoje. Taip pat buvo baltarusiškų laikraščių „Naša dumka“ („Mūsų mintis“) ir „Belaruskij vedamasti“ („Baltarusijos žinios“) redaktorius.

Prieš 1922 m. vietos rinkimus buvo suimtas. Dėl už Lenkijos ribų vykusių protestų prieš masinius baltarusių ir lietuvių visuomenės veikėjų suėmimus Hareckis buvo ištremtas į Lietuvą.

1923 m. persikėlė į Minską. Baltarusijos TSR dirbo baltarusių kalbos ir literatūros dėstytoju Baltarusijos valstybiniame universitete, Minsko komunistiniame universitete, Minsko veterinarijos technikume ir Horkų žemės ūkio mokykloje (pastarojoje vadovavo baltarusių kalbos, literatūros ir istorijos katedrai).

1929 m. kartu su daugybe kitų baltarusių rašytojų buvo kritikuojamas spaudoje, o 1930 m. liepos 19 d. Hareckis suimtas dėl tariamos priklausomybės „Baltarusijos išlaisvinimo sąjungai“ ir netrukus ištremtas penkeriems metams į Kirovą, kur dirbo braižytoju. Nuo 1935 m. dirbo rusų kalbos ir literatūros mokytoju Pesočnajos kaime Smolensko srityje.

1937 m. lapkričio 4 d. vėl suimtas NKVD. Pagal NKVD „trejeto“ sprendimą 1938 m. vasario 10 d. sušaudytas; 1957 m. lapkričio 15 d. reabilituotas.

Rinktiniai kūriniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Атрута“ (Nuodai), 1913 m.;
  • „Роднае Карэнне“ (Gimtosios šaknys), 1914 m.;
  • „Рунь“ (Runos), 1914 m.;
  • „Лiтоўскi Хутарок“ (Lietuvių kaimelis), 1915 m.;
  • „Антон“ (Antonas), 1919 m.;
  • „Дзве душы“ (Dvi sielos), 1919 m.;
  • „Мутэрка“ (Mamytė), 1920 m.;
  • „Чырвоныя ружы“ (Raudonos rožės), 1923 m.;
  • „Жартаўлівы Пісарэвіч“ (Juokingasis Pisarevičius), 1925 m.;
  • „Ціхія песні“ (Ramios dainos), 1926 m.;
  • „Досвіткі“ (Aušros), 1926 m.;
  • „Не адной веры“ (Ne vienas tikėjimas), 1928 m.;
  • „Гапон і Любачка“ (Gaponas ir Liubačka), 1929 m.;
  • Адамовіч, А. Браму скарбаў сваіх адчыняю… 1980
  • Бугаёў, Д. Максім Гарэцкі. 2003.
  • Бугаёў, Дз. Гарэцкі Максім Іванавіч // Беларуская Савецкая Энцыклапедыя. У 12 т. Т.3. Веды — Графік / Беларуская Савецкая Энцыклапедыя; Рэдкал.: П. У. Броўка (гал. рэд.) і інш. 1971.
  • Кажамякін Г. Максім Гарэцкі і Кузьма Чорны: да праблемы тыпалогіі / Г. Кажамякін // Зборнік Да 100-годдзя Уладзіміра Дубоўкі, Уладзіміра Жылкі, Кузьмы Чорнага: Зборнік навуковых артыкулаў / Пад агульн. рэд. Л. Дз. Сіньковай. 2001.
  • Каўка А. К. Гарэцкі Максім Іванавіч // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 2: Беліцк — Гімн / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Б. І. Сачанка і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. 1994. ISBN 5-85700-142-0.
  • Лiўшыц У. М. Літаратурны музей Максіма Гарэцкага. Кароткі даведнік — Орша: адзел культуры Горацкага райвыканкама, 1997. ISBN 985-6120-13-6
  • Макаревич, А. Н. В разных стилевых течениях: Проблема жанра и стиля в рассказах 20-х годов М.Горецкого и Т.Гартного. 1995.
  • Пшыркоў, Юліян. Максім Гарэцкі і яго раман «Віленскія камунары» // Гарэцкі Максім. Віленскія камунары. Раман-хроніка. 1965.
  • Vytautas Žeimantas. Baltarusių rašytojas M.Hareckis ir jo senasis Vilnius // Lietuvos aidas, 2009 liepos 3 ir 4 d.