Makštinė viksva
| Carex vaginata | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Makštinė viksva (Carex vaginata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex vaginata Tausch., 1821 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Makštinė viksva (Carex vaginata) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.
Makštinės viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „vaginata“ – makštinė.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiametis, tamsiai žalias, retakeris, (10) 25–50 cm aukščio augalas, išauginantis šliaužiantį, šakotą šakniastiebį, padengtą rudų, žvyniškų makščių ir laibas, ilgas, kylančias palaipas. Lapai ir stiebas pliki. Stiebai statūs arba šiek tiek lenkti, švelnūs, tribriauniai, bukomis briaunomis, smulkiai vagoti, su šviesiai rudomis, lakštus turinčiomis makštimis pamate. Lapai plokšti, apatinėje stiebo dalyje susitelkę, trumpesni už stiebą, 2–5 mm pločio, staigiai nusmailėjusia, šiurkščiakrašte viršūne, turi ryškias gyslas apatinėje pusėje. Žiedynas retas, ištįsęs, 5–17 cm ilgio, susideda iš (2)3–4 varpučių. Apatinis žiedynlapis su plačiu, staigiai nusmailėjusiu, neviršijančiu varputės ilgio lakštu ir ilga, viršuje išpūsta, makštimi. Pažiedės rusvai rudos, balsvai neapkraštuotos. Viršūninė varputė kuokelinė, linijiškai cilindriška arba verpstiška, 0,7–2(2,5) cm ilgio ir apie 3 mm pločio, tanki, daugiažiedė; jos pažiedės pailgai atvirkščiai kiaušiniškos, apybukės, rausvai rudos, su šviesesniu ruoželiu per vidurį; varputės kotelis žydėjimo metu dažnai šiek tiek palinkęs. Piestelinės varputės (1)2–3, cilindriškos, 0,5–2,5 cm ilgio ir 4–6 mm pločio, daugiažiedės, į pamatą labai praretėjusios, ant ilgų, švelnių, rečiau truputį šiurkščių, stačių kotelių; pažiedės plačiai kiaušiniškos, staigiai nusmailėjusia viršūne, rausvai rudos, su žaliu ruoželiu per vidurį, kartais balsvu, plėviniu pakraščiu, žymiai trumpesnės už maišelius. Maišeliai kiaušiniški pūsti, tribriauniai, beveik apvaliomis briaunomis, (3)3,5–4,5 mm ilgio, žalsvai geltoni arba geltoni, neryškiai gysloti, beveik bekočiai, viršuje, laipsniškai siaurėdami, užsibaigia cilindrišku, apie 1 mm ilgio, daugiau ar mažiau lenktu snapeliu, kurio viršūnė rusva, įstrižai nukirsta ir pusmėnuliškai iškirpta. Vaisiai kiaušiniškai, rusvai pilki, apskritai tribriauniai, 2–3 mm ilgio.
Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Geofitas.
Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga drėgnuose ir pelkėtuose miškuose, miško pievelėse, krūmuose, drėgnose ir šlapiose pievose. Priklauso arktiniam–alpiniam floros elementui.
Paplitimas Lietuvoje: gana retas, bet visoje šalyje aptinkamas augalas; šiaurinėje Lietuvos dalyje jis dažnesnis, negu kitur.
Bendras paplitimas: Vakarų, Vidurio, Šiaurės Europoje, Vakarų Azijoje, Europinės Rusijos dalies šiauriniai ir vidurio rajonai, Kaukazas, Vakarų Sibiras.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.