Pereiti prie turinio

Mahmud Abbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mahmud Abbas
مَحْمُود عَبَّاس
2-asis Palestinos valstybės ir
Palestinos autonomijos prezidentas
M. Abasas 2024 m.
Gimė 1935 m. lapkričio 15 d. (89 metai)
Safedas, Palestinos mandatas (dab. Izraelis)
2-as Palestinos valstybės prezidentas
Ėjo pareigas 2008 m. lapkričio 23 d. (2008-11-23)[a]
Ankstesnis Yasser Arafat
2-as Palestinos autonomijos prezidentas
Ėjo pareigas 2005 m. sausio 15 d. (2005-01-15)
Ankstesnis Yasser Arafat
4-as Palestinos išsivadavimo organizacijos pirmininkas
Ėjo pareigas 2004 m. lapkričio 11 d. (2004-11-11)
Ankstesnis Yasser Arafat
Veikla Politinis veikėjas
Partija Fatah
Vikiteka Mahmud Abbas

Machmudas Abasas (arab. مَحْمُود عَبَّاس = Maḥmūd ʿAbbās, g. 1935 m. lapkričio 15 d.) – palestiniečių politikas. Nuo 2005 m. eina antrojo Palestinos valstybės ir Palestinos autonomijos prezidento pareigas.[1] Nuo 2004 m. Palestinos išsivadavimo organizacijos pirmininkas.[2] Priklauso partijai „Fatah“, kurios pirmininku išrinktas 2009 m.

Machmudas Abasas gimė 1935 m. lapkričio 15 d. Safedo mieste, Galilėjoje, tuomečiame Palestinos mandate (dab. Izraelis).[3] Per Pirmąjį arabų–Izraelio karą su šeima pasitraukė į Siriją.[3] Prieš išvykdamas į Egiptą baigė teisę Damasko universitete.[4]

6 dešimtmetyje M. Abasas aktyviai įsitraukė į pogrindinę palestiniečių veiklą ir prisijungė prie išeivijoje Katare gyvenančių palestiniečių. Būdamas ten, 1961 m. tapo politinės-karinės organizacijos „Fatah“, kurią 1959 m. su kitais įkūrė Jesiras Arafatas, nariu.[5]

Dalis M. Abaso surinktų lėšų be jo žinios buvo panaudota 1972 m. „Juodojo rugsėjo“ Miuncheno žudynėms įgyvendinti.[6] 1977 m. tapo vienu pirmųjų „Fatah“ narių, paraginusiu vesti derybas su nuosaikiais Izraelio politikais.[7]

1982 m. M. Abasas baigė Maskvos Patriso Lumumbos tautų draugystės universiteto aspirantūrą ir įgijo istorijos mokslų kandidato laipsnį.[8][9] Disertacijos tema – „Kita pusė: slaptas nacizmo ir sionizmo ryšys“.[10]

1993 m. kaip Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovybės atstovas su Izraeliu pasirašė Principų deklaraciją, dar vadinamą Oslo I sutartimi.[11]

2003 m. kovą M. Abasas paskirtas pirmuoju Palestinos autonomijos ministru pirmininku.[12] Tų pačių metų rugsėjį atsistatydino iš pareigų.[13] 2004 m. lapkritį, mirus J. Arafatui, tapo Palestinos išsivadavimo organizacijos pirmininku. 2005 m. sausį laimėjo Palestinos autonomijos prezidento rinkimus (surinko 67 % balsų).[14] 2008 m. lapkritį PIO centrinės tarybos išrinktas ir antruoju Palestinos valstybės prezidentu.[15]

  1. 2005–2008 m. laikinai ėjo pareigas.
  1. „Current talks 'last chance' for just peace with Israel, Palestinian leader tells UN“. United Nations News Centre. 26 September 2013. Suarchyvuotas originalas 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 26 January 2020.
  2. „Machmud Abbas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-04-17.
  3. 3,0 3,1 Sela, Avraham (2002). „Abbas, Mahmud“. The Continuum Political Encyclopedia of the Middle East. New York: Continuum. p. 11. ISBN 978-0-82641-053-5.
  4. „Mahmoud Abbas Fast Facts“. CNN. 4 December 2012. Nuoroda tikrinta 3 September 2024.
  5. Gowers, Andrew; Walker, Tony (1991). Behind the Myth: Yasser Arafat and the Palestinian Revolution. New York: Olive Branch Press. p. 65. ISBN 978-0-940793-86-6.
  6. Schanzer, Jonathan (29 October 2013). State of Failure: Yasser Arafat, Mahmoud Abbas, and the Unmaking of the Palestinian State. St. Martin's Publishing Group. p. 95. ISBN 978-1-137-36564-4.
  7. Vick, Karl (15 October 2012). „The Stateless Statesman“. TIME. Nuoroda tikrinta 26 January 2020.
  8. Zigar, Mikhail; Asmolov, Grigory (17 January 2005). „Аббас на глиняных ногах“ [Abbas has feet of clay]. Kommersant-Vlast (rusų) (605). p. 56. Nuoroda tikrinta 26 January 2020.
  9. Seddon, David (2004). A Political and Economic Dictionary of the Middle East. London, UK: Taylor & Francis. pp. 1–2. ISBN 978-1-85743-212-1. Nuoroda tikrinta 28 August 2011.
  10. Rosenberg, Yair (27 April 2014). „Sorry, New York Times: Abbas Is Still A Holocaust Denier“. Tablet. Nuoroda tikrinta 3 September 2024.
  11. Abbas, Mahmoud (1995). Through Secret Channels: The Road to Oslo. Reading, UK: Garnet Publishing. ISBN 978-1-85964-047-0.
  12. Achcar, Gilbert (2004). Eastern Cauldron: Islam, Afghanistan and Palestine in the Mirror of Marxism. London, UK: Pluto Press. p. 44. ISBN 978-0-7453-2203-2.
  13. „Palestinian prime minister Abbas resigns“. CNN. 6 September 2003. Nuoroda tikrinta 26 January 2020.
  14. „Final Report on Monitoring the Presidential Palestinian Elections“. Ibn Khaldun Center for Development Studies. 30 January 2005. Suarchyvuotas originalas 7 March 2005. Nuoroda tikrinta 26 January 2020.
  15. „PLO asks Mahmud Abbas to be acting president of 'state of Palestine'“. Al Jazeera. 8 May 2005. Suarchyvuotas originalas 19 December 2013. Nuoroda tikrinta 26 January 2020 – via NewsLibrary.