Mahavidjos
Mahavidjos (skr. महाविद्या = IAST: mahāvidyā- „didžiosios išmintys“) – dievo Šivos moteriškosios energijos (šaktės), vaizduojamos kaip deivės, pagal hinduizmo atmainos šaktizmo pasaulėžiūrą.
Puranose teigiama, kad Šiva neleido Sati vykti į aukojimą, surengtą jos tėvo Dakšos. Tuomet iš Sati akių išsiveržė 10 dašamahavidjų (दशमहाविद्या = daśamahāvidyā-):
- Kali (काली) – aukščiausiojo Brahmano apraiška;
- Tara (तारा) – deivė-sergėtoja;
- Tripurasundarė (त्रिपुरसुन्दरी) – trijų pasaulių grožybė;
- Bhubanešvarė (भुवनेश्वरी) – dieviškoji motina, kosmoso įsikūnijimas;
- Bhairavė (भैरवी) – nuožmioji deivė;
- Čhinamasta (छिन्नमस्ता) – ypač nuožmi deivė, peržengianti visas dvejybes;
- Dhūmavatė (धूमावती) – mirties, gedulo deivė;
- Bagalamukhė (बगलामुखी) – priešus nugalinti deivė;
- Matangė (मातङ्गी) – poetinio įkvėpimo, žinijos deivė;
- Kamala (कमला) – maloningoji deivė.
Kiekviena turi mantrą, kurią rečituojant ir vizualizuojant, išsivaduojama iš samsaros ir nirvanos dualizmo.[1] Mokymas apie mahavidjas paplito Indijoje nykstant budizmui – tada budistinės deivės persipynė su hinduistinėmis.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Seibutis. dašamahavidjos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Sanderson, Alexis. "The Śaiva Literature. " Journal of Indological Studies (Kyoto), Nos. 24 & 25 (2012–2013), 2014, pp. 80.