Mahavakja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mahavakja (skr. महावाक्य = mahāvākya- – „didysis teiginys“) advaita vedantos filosofijoje – svarbiausias vedų teiginys, nusakantis brahmano ir žmogaus esybės (atmano) tapatumą. Išskiriamos keturios mahavakjos, paimtos iš Upanišadų, kurių kiekviena priskiriama atitinkamai Vedai:[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rytų išminties enciklopedija. Tyto alba. Vilnius, 2010, 276 psl.