Magyla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Magyla senovės lietuvių mitologijoje – mirties deivė, Giltinės tarnaitė. Deivę tarp kitų pykčio ir nelaimių dievų mini Matas Pretorijus.[1] Pretorijus ją apibūdina kaip nuduriančią ar kankinančią deivę. Pagal J. Brodovskį ji buvo furija, o pasak P. Ruigio ji buvusi pykčio dievaitė[1]. Pasak N. Vėliaus, Magyla buvusi ne deivė, o demonas, esą magylų yra daug ir jos gali žmogų pražudyti kaip romėnų furijos.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Magyla. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 286 p.
  2. G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 109–110 psl.