Pereiti prie turinio

Magučiai (Rečnojė)

Koordinatės: 54°37′41″š. pl. 21°08′20″r. ilg. / 54.628°š. pl. 21.139°r. ilg. / 54.628; 21.139 (Magučiai (Rečnojė))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magučiai
rus. Речное
vok. Magotten
Magučiai
Magučiai
54°37′41″š. pl. 21°08′20″r. ilg. / 54.628°š. pl. 21.139°r. ilg. / 54.628; 21.139 (Magučiai (Rečnojė))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Gvardeisko rajonas
Gyventojų (2010) 16
Pašto kodas 238210
Tel. kodas (+7) 40157

Magučiai (vok. Magotten, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Rečnojė, rus. Речное) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2005 m. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas.[1]

Notangos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės.[2] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities kaimas.[3] 19472005 m. Bolšaja Polianos apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Vėluvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Bolšaja Polianos apylinkė
Gvardeisko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Znamensko kaimo gyvenvietė
Gvardeisko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[4] 1933 m.[5] 1939 m.
139 113 106
  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  3. Magučiai GenWiki[neveikianti nuoroda]
  4. Vėluvos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  5. Vėluvos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.