Magic: the Gathering

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magic: the Gathering kortos nugarėlė, nepasikeitusi nuo pirmojo leidimo 1993
Magic: the Gathering korta – keras, iššaukiantis padarą, naudojamas kovai prieš oponentą.
Magic: the Gathering korta – žemė (sala), reikalinga kaip resursas kitų kortų – kerų naudojimui.

Magic: the Gathering (liet. Magija: kaupimas), populiariai vadinamas tiesiog Magic, MtGmaginės fantastikos stiliaus kolekcionuojamų kortų žaidimas, 1993 metais sukurtas Ričardo Garfildo (Richard Garfield) ir leidžiamas Wizards of the Coast kompanijos. Magic the Gathering buvo pirmasis, ir iki dabar yra populiariausias fizinis (ne kompiuterinis) šio žanro žaidimas pasaulyje (apytiksliais apskaičiavimais turi 20 milijonų žaidėjų 2015-ųjų duomenimis[1]).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 metais tuometinis matematikos doktorantūros studentas Ričardas Garfildas pristatė naujoviško žaidimo, kurį pats vadino „Mana Clash“, projektą Piteriui Adkisonui (Peter Adkison), kompanijos Wizards of the Coast (WotC) direktoriui. Šis iškart susižavėjo tokiu žaidimu ir sutiko jį platinti. Po metų R. Garfildas pardavė autorines žaidimo teises WotC.

Nuo pat pirmųjų kortų rinkinių pasirodymo žaidimas tapo ypatingai populiarus, pirmiausia tarp vaidmenų žaidimų mėgėjų, netrukus juo susidomėjo ir daugelis kitų žmonių, ypač mėgstančių įvairaus tipo strateginius žaidimus. Magic populiarumas nulėmė daugelio kitų panašių žaidimų atsiradimą.

Nuo 1996m. pradėti rengti oficialūs tarptautiniai Magic: the Gathering turnyrai, vadinamieji Pro Tour. Tokiuose turnyruose žaidėjai varžydavosi dėl piniginių prizų – vieno turnyro prizinis fondas gali siekti iki 1 mln. JAV dolerių. Taip pat šiam bei kitiems kolekcionuojamų kortų žaidimų turnyrams prižiūrėti, organizuoti bei jiems teisėjauti buvo sukurta organizacija „Duelists Convocation International“ (DCI).

2002m. buvo sukurta oficiali Wizards of the Coast programa Magic Online, leidžianti žaisti žaidimą internete. Iki tol egzistavo kelios fanų sukurtos programos, populiariausios – Apprentice ir Magic Workstation. 2017 m. buvo išleista kita kompiuterinė versija pavadinimu „Magic: The Gathering Arena“.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas kombinuoja strategijos ir sėkmės elementus. Kiekviena partija atspindi kovą tarp galingų burtininkų, vadinamų Duelists arba Planeswalkers. Kiekvienas žaidėjas turi po paties susikurtą kaladę, kurioje, priklausomai nuo turnyro tipo, gali būti ne mažiau nei 40 arba 60 kortų. Žaidėjai pradeda žaidimą turėdami po 20 gyvybės taškų bei 7 kortas rankoje, kurias ištraukia iš savo kaladės. Žaidimą laimėti galima sumažinant priešininko gyvybės taškų skaičių iki 0 arba priverčiant jį traukti kortą, kai jo biblioteka (kaladė) yra tuščia, arba alternatyviais būdais, nurodytais ant kai kurių konkrečių kortų.

Kovoje prieš oponentą naudojami kerai, magiški daiktai ir fantastiniai gyvūnai – visa tai atspindi atitinkamos kortos. Yra dvi iš esmės skirtingos kortų rūšys: žemės ir burtai. Žemių kortos teikia magišką energiją, vadinamą mana, kuri reikalinga kerėti. Burtai taip pat yra skirtingų rūšių – tai gali būti padarai (creatures), apžavai (enchantments), artefaktai (artifacts) (šių trijų tipų kortos išlieka žaidimo lauke po kerėjimo), kerai (sorceries) bei greitieji kerai (instants) (šių tipų kortos turi vienkartinį efektą, kuriam įvykus jos padedamos į vadinamąsias kapines (graveyard)). Norint sukerėti bet kurį burtą reikia sumokėti jo manos kainą, kuri susideda iš tam tikros spalvos manos bei bet kokios spalvos manos; visų tipų burtai, išskyrus bespalvius artefaktus, reikalauja bent vienos tam tikros spalvos manos.

Spalvos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidime yra penkios pagrindinės spalvos: balta, mėlyna, juoda, raudona ir žalia; kiekvienos spalvos mana gaunama iš skirtingų tipų žemių kortų: lygumų, salų, pelkių, kalnų ir miškų. Taip pat maną gali suteikti ir tam tikri burtai.

Kiekvienos spalvos kortos įkūnija tam tikrą filosofiją, kuri yra labai svarbi žaidimui tiek dėl jo kūrybinio aspekto, tiek dėl kaladžių konstravimo. Kadangi kiekviena spalva turi trūkumų, kaladės paprastai daromos iš dviejų ar daugiau spalvų, siekiant minimizuoti pavojus, prieš kuriuos iš principo negalėtų atsilaikyti.

  • Balta yra tvarkos ir bendruomenės spalva, kartu įkūnijanti ir fanatizmą – žaidime tai atspindi burtai, leidžiantys naikinti daug padarų vienu metu, atstatyti žaidėjo gyvybės taškus, neleidžiantys priešininkui daryti kokių nors veiksmų bei efektyvūs nedideli padarai.
  • Mėlyna simbolizuoja ne tik vandenį, bet ir žinių siekimą, mokslo progresą su visomis teigiamomis bei neigiamomis pasekmėmis. Kortose tai atspindima burtais, kurie leidžia traukti kortas iš kaladės, burtais, kurie neutralizuoja priešininko burtus bei dideliais padarais, galinčiais sunaikinti priešininką per porą ėjimų po pasirodymo.
  • Juoda yra mirties, naikinimo, gobšumo bei nešvarių sandėrių spalva. Šios spalvos kortos geriausiai gali naikinti priešininko padarus, išmetinėti kortas priešininkui iš rankos bei prikelti padarus iš mirusiųjų. Iš kitos pusės juodieji magai visiškai neturi galimybių susitvarkyti su artefaktais bei apžavais.
  • Raudona spalva – ugnies, agresyvumo bei impulsyvumo spalva. Raudonos kortos daro žalą priešininkui arba jo padarams, naikina priešininko žemes bei turi daug burtų, kurių efektą nulemia atsitiktinumas (paprastai monetos metimas). Tai yra „greičiausia“ iš visų spalvų, t. y. ja galima laimėti greitai.
  • Žalia yra gamtos, gyvenimo, bendruomenės, o kartu ir primityvumo bei brutalumo spalva. Svarbiausi jos aspektai žaidime – galingi padarai ir galimybės išsitraukti žemes iš bibliotekos į žaidimą, taip greičiau surenkant užtektiną kiekį reikalingų spalvų manos brangiems burtams kerėti. Tai – paprasčiausia spalva, retai naudojanti sudėtingą strategiją pergalei pasiekti.

Turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magic: the Gathering turi savo oficialią turnyrų ir žaidėjų reitingų sistemą. Įvairūs nedideli turnyrai vyksta visame pasaulyje kone kiekvieną savaitę, dideli tarptautiniai – po keletą ar keliolika kartų per metus. Svarbiausi turnyrai yra Pro Tour, kiekvienos šalies nacionalinis čempionatai bei pasaulio čempionatas.

Turnyrų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyrai būna dviejų pagrindinių tipų – constructed ir limited.

Constructed turnyruose kiekvienas žaidėjas atsineša savo susidėtą kaladę pagal tam tikrus apribojimus, vadinamą turnyro formatą. Formatai daugiausia lemia, kokias seniausias kortas galima naudoti turnyre. Bendrosios taisyklės daugumai constructed turnyrų – kaladėje negali būti mažiau nei 60 kortų, taip pat kaladėje negali būti daugiau nei 4 kortų vienodų anglišku pavadinimu, išskyrus pagrindines žemes (basic lands).

Limited turnyruose žaidėjai gauna kažkiek kortų ir iš jų turi susidėti bent 40-ies kortų kaladę, su kuria toliau žaidžia.

Kortų vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekviena korta rinkoje tarp žaidėjų turi savo atskirą vertę, priklausančią nuo jos galingumo, retumo bei paklausos. Pigiausios kortos pardavinėjamos už centus, brangiausia turnyruose legali korta, Black Lotus iš neoficialiai vadinamojo „Power Nine“, kainuoja virš dešimt tūkstančių JAV dolerių.[2]

Oficialiai kortos platinamos 15 kortų papildymo pakuotėse, 45 kortų turnyrinėse pakuotėse bei 40 arba 60 kortų teminėse kaladėse. Taip pat kortų galima įsigyti interneto parduotuvėse, kur jos pardavinėjamos po vieną. Surinkti galingą kaladę taip dažniausiai būna pigiau nei perkant papildymo ar turnyrines pakuotes.

Plėtimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienais metais išeina 3-4 nauji rinkiniai, iš viso apie 700 naujų kortų. Šiuo metu yra išleista apie 11000 skirtingų pavadinimų kortų (kai kurios kortos išleistos daugiau nei viename rinkinyje, įskaitant tai, yra maždaug 14000 skirtingų kortų). Pagrindinis rinkinys vadinamas „Core Set“, jis leidžiamas kiekvienais metais.

Kontroversija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi per metus išeina bent trys nauji leidimai, kartais – ir daugiau, turnyruose dalyvaujantys žaidėjai privalo nuolat investuoti lėšas, jei nori, kad jų kaladės ir toliau būtų pakankamai stiprios dalyvauti turnyruose. Pagrindinis turnyro formatas – Standard – leidžia naudoti kortas tik iš paskutinių dviejų blokų bei paskutiniojo Core Set, todėl žaidėjai priversti nuolat atnaujinti kolekciją ne tik dėl kaladžių stiprumo, bet ir dėl elementarių taisyklių reikalavimų.

Kai kurie kiti turnyrų formatai, ypač – Vintage bei Legacy, leidžia naudoti beveik visas kortas. Čia atsiranda kita problema – tikrai stiprios kaladės naudoja senas, nebespausdinamas kortas. Dėl savo retumo, kolekcinės vertės ir (arba) dėl stiprumo žaidime paprastai jos yra ypatingai brangios, kaina gali siekti dešimtis, šimtus dolerių už vienetą. Tačiau jų nenaudojančios kaladės dažniausiai nėra lygiavertės turnyruose. Kita vertus, šie formatai yra ganėtinai populiarūs, todėl senos, žaidžiamos kortos ilgainiui brangsta, tad jų įsigyjimas yra palyginus gera investicija.

Net Decking[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Net Decking yra vadinamas plačiai paplitęs reiškinys, kai žaidėjai nusikopijuoja profesionalų (dažniausiai, turnyrų prizininkų) kalades. Į jas įeinančių kortų sąrašai būna internete, dažnai – kartu su paaiškinimais, kaip ta kalade reikia žaisti. Visgi norint išsirinkti galingą kaladę, kuri galėtų rungtis su kitomis kaladėmis galima rinktis is didelio jų skaičiaus. Nepaisant skirtingų kortų gausybės, tikrai sėkmingai naudojamų Standard, Extended, Modern, Legacy ir Vintage turnyruose kortų yra palyginti mažai. Tiesa, iš jų galima sudaryti keliolika skirtingų tipų, o kitos kortos naudojamos Limited formatuose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.theguardian.com/technology/2015/jul/10/magic-the-gathering-pop-culture-hit-where-next?CMP=fb_gu
  2. http://www.mtgprice.com/sets/Alpha/Black_Lotus