Macrodontia cervicornis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Macrodontia cervicornis
Macrodontia cervicornis
Macrodontia cervicornis
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Vabalai
(Wikispecies-logo.svg Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
(Wikispecies-logo.svg Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
(Wikispecies-logo.svg Cerambycidae)
Pošeimis: Prioninae
(Wikispecies-logo.svg Prioninae)
Gentis: Macrodontia
(Wikispecies-logo.svg Macrodontia)
Rūšis: Macrodontia cervicornis
(Wikispecies-logo.svg Macrodontia cervicornis)
Binomas
Macrodontia cervicornis
Linnaeus, 1758

Macrodontia cervicornis (Linnaeus, 1758) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Tai yra pats didžiausias ir garsiausias Macrodontia genties ūsuotis, vienas iš didžiausių pasaulio vabalų, suaugėlių patinų ilgis (įskaitant mandibules) kartais gali siekti ir virš 17 cm.

Genties pavadinimas „Macrodontia“ išvertus iš Lotynų kalbos reiškia "didelį dantį", rūšies pavadinimas „cervicornis“ – elnio ragus.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinai turi dideles mandibules, kurios užauga ir iki 4 cm ilgio, patelių mandibulės daug mažesnės. Tokių didelių mandibulių paskirtis dar nežinoma. Manoma, jog kaip ir elniavabalių, jos naudojamos kovai dėl patelių. Priešnugarėlės kraštai turi tris aštrius spyglius. Antsparniai raštuoti.

Didžioji gyvenimo dalis prabėga būnant lervos stadijoje. Džiūstančiose ir nudžiūvusiose medžiuose jos vystosi apie 10 metų.[2] Lervos stambios, siekia 21 cm, spalva ruda, kas yra gana neįprasta, nes dažniausiai ūsuočių lervos būna baltos spalvos. Medienoje graužia apie 10 cm skersmens ir apie 1 metro ilgio takus. Suaugę vabalai gyvena neilgai, tik keletą mėnesių, per kuriuos susiporuoja ir padeda kiaušinėlius po nudžiūvusių medžių žieve.

Kartais skrenda į šviesą, bet dažniausiai randamas miško paklotėje.

Paplitimas, gausumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkamas Brazilijoje, Ekvadore, Prancūzijos Gvianoje, Peru, Venesueloje. Amazonijos regiono drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Visame regione retas. Dėl itin ilgo lervų vystymosi rūšiai labai didelę žalą daro miškų kirtimas ir valymas.

Dėl savo išvaizdos ši vabalų rūšis labai paklausi tarp vabzdžių kolekcionierių. Egzempliorių kaina kartais viršija 800$[3]. Suaugėlių gaudymas ir pardavinėjimas taip pat svariai prisideda prie populiacijos mažėjimo, nes labai dažnai pagaunami dar nespėję susiporuoti vabalai ir kiaušinėlių nepadėjusios patelės.

Įrašytas į Tarptautinę raudoną knygą kaip pažeidžiama (Vulnerable) rūšis.[1]

Didžiausi pasaulio vabalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Macrodontia cervicornis, kartu su gigantiškuoju titanu (Titanus giganteus) ir vabalu herakliu (Dynastes hercules), yra didžiausi pasaulio vabalai. Visi šie vabalai yra panašaus dydžio (170 - 175 mm). Tačiau kuri iš šių vabalų rūšių yra pati didžiausia, pasakyti sunku, nes viskas priklauso nuo vabalo matavimo metodikos. Jei matuojamas vabalo ilgis su ragais ir mandibulėmis, tada pirmoje vietoje eitų vabalas heraklis, o antroje Macrodontia cervicornis, palikdamas gigantiškąjį titaną trečioje vietoje. Tačiau, jei vabalo ilgis matuojamas be madibulių ir ragų, tada, be jokios abejonės, pirmoje vietoje būtų gigantiškasis titanas, antroje Macrodontia cervicornis, o trečioje – vabalas heraklis. Tad Macrodontia cervicornis dažnai tituluojamas kaip antras pagal dydį pasaulio vabalas, nes abiem matavimo būdais lieka antras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]