Mažasis purplelis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mažasis purplelis (Spilopelia senegalensis) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Gyvena Afrikoje, Pietvakarių ir Pietų Azijoje, vietomis Vakarų Australijoje. Iš kitų balandžių išsiskiria savo giesme, kurią sudaro burkuojantys, į juoką panašūs garsai.

Paplitimas

Mažieji purpleliai plačiai paplitę Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pakistane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Indijoje ir Kinijoje, sutinkami Turkijoje, Balkanuose. XIX a., pab. įveisti Vakarų Australijoje. Populiacija gana gausi, nors Šiaurės Afrikoje jų vietomis sumažėję.

Išvaizda

Kūnas 25–27 cm ilgio, išskleistų sparnų plotis 40–45 cm, sveria 80–120 g. Galva ir kaklas violetinio atspalvio, snapas gana ilgas, juodas, akys tamsiai rudos, apjuostos rausvai pilka oda. Kaklo šonuose yra juodų ir rudų taškelių žiedas. Viršutinė kūno dalis būdingai rudo, rusvo, smėlinio atspalvio, apatinė – balto, kreminio atspalvio. Dalis plasnojamųjų plunksnų tamsios, kitos – melsvai pilkos, gerai matosi paukščiui skrendant. Uodegos plunksnos tamsios, jų galiukai balti. Patino plunksnos ryškesnės, nei patelės, jis stambesnis.

Pietinio purplelio burkavimas

Būdas

Mažųjų purplelių patinas ir patelė paprastai laikosi kartu visą gyvenimą. Poravimosi ir lizdų sukimo laikotarpiu patinėlis garsiai burkuoja (giesmė girdėti už 300 m), atlieka vestuvinį šokį, šiaušia kaklo plunksnas, patelei lenkiasi. Dygiame krūme ar medyje pora įsirengia purų, netvarkingą lizdą iš šakelių ir šaknų. Kartais sudaro nedideles kolonijas. Deda du baltus kiaušinius, kuriuos pakaitomis peri ir patelė, ir patinėlis. Jaunikliai išsirita per 2 savaites, lizde laikosi 2–3 savaites, o po mėnesio tampa savarankiški. Mažieji purpleliai per perėjimo laikotarpį išveda keletą vadų.

Mažieji purpleliai gyvena įvairiuose biotopuose – medžiais ir krūmokšniais apaugusiose savanose, priemiesčių ir miestų želdynuose, dirbamose srityse, tačiau dykumų privengia (užtat dažni oazėse). Paprastai tupi medžiuose, ant kaminų, stulpų arba ant žemės rankioja maistą. Laikosi nedideliais būreliais. Pagrindiniai priešai – plėšrieji paukščiai (ypač įvairios žiemojančios lingės), lizdus užpuola varnos, gyvatės, voverės.

Lesa įvairias sėklas ir grūdus (kukurūzus, saulėgrąžas, kviečius, piktžolių sėklas), rečiau uogas, vaisius, gumbus, šakneles. Patelės taip pat racioną papildo vabzdžiais, lervomis, termitais, sraigėmis, skruzdėlių ar musių kiaušinėliais. Jauniklius, kaip ir kiti balandžiai, peni gūžyje kaupiamu „paukščių pienu“. Mažieji purpleliai kelissyk per dieną skraido į girdyklas, nuo jų niekad pernelyg nenutolsta.

• 
  Mažųjų purplelių šeima savo lizde ant sienos atbrailos
• 
  Geriantis vandenį
• 
  Lesiojantys mažieji purpleliai
•