Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mažųjų Žinėnų piliakalnis
M. Žinėnų piliakalnis.JPG
Poilsio aikštelė ant piliakalnio prie seno ąžuolo

Mažųjų Žinėnų piliakalnis
Koordinatės
55°1′10.1″ š. pl. 24°6′25″ r. ilg. / 55.019472°š. pl. 24.10694°r. ilg. / 55.019472; 24.10694Koordinatės: 55°1′10.1″ š. pl. 24°6′25″ r. ilg. / 55.019472°š. pl. 24.10694°r. ilg. / 55.019472; 24.10694
Savivaldybė Jonavos rajonas
Seniūnija Kulvos seniūnija
Aukštis 20­-30 m
Plotas 160x59
Naudotas XIV a.
Registro Nr. 3034 / 21499 /A38P

Mažųjų Žinėnų piliakalnispiliakalnis (Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše 3034; unikalus objekto MC kodas 21499; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A38P) Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Mažųjų Žinėnų, Kulvos seniūnija. Pasiekiamas vykstant keliu  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta . Kirtus Kauno ir Jonavos rajonų ribą, pasukama į žvyrkelį pagal nuorodą. Pavažiavus 1,1 km iki sodybos, yra už jos, miško pakraštyje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries santakoje su Šlėnos upeliu. Aikštelė trikampė, pailga beveik šiaurės – pietų kryptimi, 160x59 m dydžio, į centrą kylanti per 4­5 m. Ji apsaugota sudėtinga pylimų sistema. Šiauriniame jos pakraštyje supiltas 75 m ilgio, 3,5 m aukščio, 10 m pločio, 3 m pločio viršuje pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu, besileidžiančiu į 11 m pločio, 1,3 m gylio griovį. Vakariniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 1 m pločio dugne, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 90 m ilgio, 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, nuolaidėjantis į pietų pusę. Pietiniame piliakalnio šlaite, 15 m žemiau aikštelės, irgi iškastas 5 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 130 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šis griovys ir pylimas palengva kyla šlaitu į šiaurės vakarus ir maždaug ties pietvakarinio šlaito viduriu virsta 4 m pločio terasa, kuri buvusio griovio vietoje skyla į 2 griovius ir tarp jų esantį pylimą.

Griovio plotis nuo aikštelės pusės -­ 2,5 m, gylis -­ 0,5 m, pylimo aukštis ­- 0,5 m, plotis -­ 3 m, antrasis griovys yra 2 m pločio, 0,5 m gylio, į terasą suplokštėjusio pylimo plotis ­- 8 m. Už šio pylimo, 5 m žemiau šlaite prasideda dar vienas 6 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Jis yra tik piliakalnio šiaurės vakariniame šlaite. Tarp abiejų šlaite esančių pylimų yra 25 m pločio neįtvirtintas tarpas. Pylimai vakariniame šlaite yra persikeitę, matyt, čia buvo senasis įvažiavimas į pilį. Šlaitai statūs, 20­-30 m aukščio, į Neries upę ­ skardingi, iki 43 m aukščio.

Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nugriuvusi į Nerį, erozija ir dabar sparčiai vyksta palei visą piliakalnio ilgį. Susiformavusi įspūdinga 33 m aukščio Andruškonių atodanga. Apaugęs lapuočiais ir pušimis.

Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48000 m².

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Vikūnų piliakalnis 24 km Stašaičių piliakalnis 26 km
Žeimių piliakalnis 18 km
Laukagalių piliakalnis 14 km Blank-50px.png
Jaučakių piliakalnis 24 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ruklos piliakalnis 18 km
Tartoko piliakalnis 21 km
Lepšiškių piliakalnis 6 km
Šančių piliakalnis 5 km
Karmėlavos piliakalnis 6 km Rumšiškių piliakalnis 18 km
Bijautonių piliakalnis 25 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]