Pereiti prie turinio

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Koordinatės: 55°1′10.1″ š. pl. 24°6′25″ r. ilg. / 55.019472°š. pl. 24.10694°r. ilg. / 55.019472; 24.10694
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Poilsio aikštelė ant piliakalnio prie seno ąžuolo
Mažųjų Žinėnų piliakalnis
Mažųjų Žinėnų piliakalnis
Koordinatės
55°1′10.1″ š. pl. 24°6′25″ r. ilg. / 55.019472°š. pl. 24.10694°r. ilg. / 55.019472; 24.10694
Vieta Jonavos rajonas
Seniūnija Kulvos seniūnija
Aukštis 20-30 m
Plotas 160x59
Naudotas XIV a.
Registro Nr. 3034 / 21499 /A38P

Mažųjų Žinėnų piliakalnis – piliakalnis (Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše 3034; unikalus objekto MC kodas 21499; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A38P) Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Mažųjų Žinėnų, Kulvos seniūnija. Pasiekiamas vykstant keliu  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta . Kirtus Kauno ir Jonavos rajonų ribą, pasukama į žvyrkelį pagal nuorodą. Pavažiavus 1,1 km iki sodybos, yra už jos, miško pakraštyje.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries santakoje su Šlėnos upeliu. Aikštelė trikampė, pailga beveik šiaurės – pietų kryptimi, 160x59 m dydžio, į centrą kylanti per 45 m. Ji apsaugota sudėtinga pylimų sistema. Šiauriniame jos pakraštyje supiltas 75 m ilgio, 3,5 m aukščio, 10 m pločio, 3 m pločio viršuje pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu, besileidžiančiu į 11 m pločio, 1,3 m gylio griovį. Vakariniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 1 m pločio dugne, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 90 m ilgio, 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, nuolaidėjantis į pietų pusę. Pietiniame piliakalnio šlaite, 15 m žemiau aikštelės, irgi iškastas 5 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 130 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šis griovys ir pylimas palengva kyla šlaitu į šiaurės vakarus ir maždaug ties pietvakarinio šlaito viduriu virsta 4 m pločio terasa, kuri buvusio griovio vietoje skyla į 2 griovius ir tarp jų esantį pylimą.

Griovio plotis nuo aikštelės pusės - 2,5 m, gylis - 0,5 m, pylimo aukštis - 0,5 m, plotis - 3 m, antrasis griovys yra 2 m pločio, 0,5 m gylio, į terasą suplokštėjusio pylimo plotis - 8 m. Už šio pylimo, 5 m žemiau šlaite prasideda dar vienas 6 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Jis yra tik piliakalnio šiaurės vakariniame šlaite. Tarp abiejų šlaite esančių pylimų yra 25 m pločio neįtvirtintas tarpas. Pylimai vakariniame šlaite yra persikeitę, matyt, čia buvo senasis įvažiavimas į pilį. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio, į Neries upę skardingi, iki 43 m aukščio.

Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nugriuvusi į Nerį, erozija ir dabar sparčiai vyksta palei visą piliakalnio ilgį. Susiformavusi įspūdinga 33 m aukščio Andruškonių atodanga. Apaugęs lapuočiais ir pušimis.

Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Vikūnų piliakalnis 24 km Stašaičių piliakalnis 26 km
Žeimių piliakalnis 18 km
Laukagalių piliakalnis 14 km
Jaučakių piliakalnis 24 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ruklos piliakalnis 18 km
Tartoko piliakalnis 21 km
Lepšiškių piliakalnis 6 km
Šančių piliakalnis 5 km
Karmėlavos piliakalnis 6 km Rumšiškių piliakalnis 18 km
Bijautonių piliakalnis 25 km