MGTOW
Vyrai, einantys savu keliu (angl. Men Going Their Own Way, sutrumpintai – MGTOW) – daugiausia internetinė vyrų bendruomenė, pasisakanti prieš santuoką, kohabitaciją ir ilgalaikius santykius su moterimis. MGTOW įsitikinimu, šių dienų feminizmas yra agresyvus bei antivyriškas judėjimas, suteikęs moterims nepagrįstai dideles galias teisinėse struktūrose bei socialinėse institucijose, o moterys linkusios tuo piktnaudžiauti.
MGTOW turi sąsajų su vadinamąja incelių bendruomene, tačiau nemaža dalis MGTOW šalininkų yra linkę pastarųjų nepripažinti bendruomenės dalimi. Pasak jų, incelių požiūris pagrįstas neapykanta moterims dėl to, kad šios nesuinteresuotos su jais kurti romantinių santykių. Tuo tarpu MGTOW sąmoningai vengia su moterimis ilgalaikių santykių, nes bijo, jog šios pasinaudos teisinėmis priemonėmis ir iš jų skyrybų būdu atims nekilnojamą turtą arba vaikus. Nepaisant to, Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija Pietų skurdo teisės centras (angl. Southern Poverty Law Center) MGTOW bendruomenę pripažįsta kaip vyrų supremacistinę ideologiją.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra tiksliai žinoma, kuomet iš tiesų susiformavo MGTOW. Manoma, kad bendruomenė iškilo pačioje XXI a. pradžioje, kuomet 2001 m. tinklaraštyje „No Ma'am“ buvo viešai publikuotas „MGTOW manifestas“.[2]
Pagrindinės idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendruomenės šalininkai vienareikšmiškai nelaiko MGTOW judėjimu ir yra viena iš nedaugelio vyriškų bendruomenių, kuri nepripažįsta moterų narystės.[3] MGTOW šalininkai vadovaujasi įsitikinimu, jog vyras nėra iš tikrųjų laisvas, kol nesuvokia universalios moteriškos prigimties. Pasak jų, tiesos apie moterišką prigimtį yra šios:
- jaunos ir patrauklios moterys linkusios į hipergamiją – ieškojimą aukštesnio statuso vyro, nei ji ar buvęs partneris;
- jaunos moterys teikia pirmenybę patraukliems „alfa“ vyrams, kurie, dėl prasto elgesio su moterimis, šias įtikina paisyti feministinių idėjų;
- kuomet moterys tampa vyresnės, jos pasirenka „beta“ vyrus, kurie jas aprūpina finansiškai, tačiau šios vengia su „beta“ vyrais turėti lytinių santykių, savus seksualinius poreikius tenkindamos su patrauklesniais vyrais;
- galiausiai moterys išsiskiria su savo sutuoktiniu ir teisėsauga, dažniausiai subjektyviai gindama moters pusę, įpareigoja vyrą mokėti alimentus (tiek už vaikus, tiek už buvusią žmoną) bei atima pastarojo nekilnojamą turtą.[4][5][6][7][8]
Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. sausį kompiuterių mokslininkų grupė išspausdino darbą pavadinimu „Manosferos evoliucija internete“, kurį vyresnioji reporterė Tanya Basu žurnale „MIT Technology Review“ įvertino kaip „išsamiausią mizoginiškų grupių, palaikančių incelių judėjimą internete, paveikslą“. Socialinio tinklo „Reddit“ r/MGTOW ir MGTOW Forum diskusijos buvo vienos iš labiausiai studijuojamų internetinių bendruomenių. Po minėtos publikacijos, „Reddit“ uždarė r/MGTOW diskusiją, įvertindama šią kaip „itin įžeidžiančią ar įskaudinančią statistinį lankytoją“.[9]
Kai kurie tyrėjai tikina, kad MGTOW bendruomenės internete propaguoja seksualinį priekabiavimą prieš moteris. 2020 m. Trott Wright ir kiti bendraminčiai žurnalo „Information, Communication & Society“ publikacijoje rašė, jog „MGTOW propaguoja pasyvų arba netiesioginį priekabiavimą ir mizoginiją socialiniame tinkle „Twitter“.[10][11] Manoel Horta Ribeiro ir kiti 2020 m. taip pat tvirtino, kad MGTOW bendruomenės priklauso manosferinėms bendruomenėms, kurios „auga tiek naudotojų skaičiumi, tiek savo dalyvavimu priekabiavimo palaikyme bei smurtavimu realiame pasaulyje“.[12] Vyrų supremacizmo tyrimų institutas (angl. Institute for Research on Male Supremacism) kartu su Tarptautiniu kontraterorizmo centru (angl. International Centre for Counter-Terrorism) kaltina MGTOW šalininkus „atvirai žeminant moteris bei normalizuojant tokį elgesį internete“.[13]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tim Patten: MGTOW Is Forever
- Tim Patten: Masculinity Is Our Future
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Janik 2018.
- ↑ Zuckerberg 2018, pp. 27–28.
- ↑ https://www.mgtow.com/
- ↑ Lin (2017), pp. 88−99.
- ↑ Nagle (2017), pp. 95−97.
- ↑ Ging (2019), pp. 648−651.
- ↑ Van Valkenburgh (2018), p. 9.
- ↑ Zuckerberg (2018), p. 94
- ↑ Basu 2020.
- ↑ Wright, Trott & Jones 2020, p. 2.
- ↑ Jones, Trott & Wright 2019, p. 3.
- ↑ Ribeiro et al. 2020, p. 1.
- ↑ Jasser, Kelly & Rothermel 2020.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Basu, Tanya (2020-02-07). „The 'manosphere' is getting more toxic as angry men join the incels“. MIT Technology Review.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: ref dubliuoja numatytą (link) - Ging, Debbie (2019). „Alphas, Betas, and Incels: Theorizing the Masculinities of the Manosphere“. Men and Masculinities. 22 (4): 638–657. doi:10.1177/1097184X17706401. ISSN 1097-184X. S2CID 149239953.
- Janik, Rachel (2018-04-24). „"I laugh at the death of normies": How incels are celebrating the Toronto mass killing“. Hatewatch (anglų). Southern Poverty Law Center.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: ref dubliuoja numatytą (link) CS1 priežiūra: url-status (link) - Jasser, Greta; Kelly, Megan; Rothermel, Ann-Kathrin (2020-05-20). „Male supremacism and the Hanau terrorist attack: between online misogyny and far-right violence“. International Centre for Counter-Terrorism Journal (amerikiečių anglų). International Centre for Counter-Terrorism.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: ref dubliuoja numatytą (link) - Jones, Callum; Trott, Verity; Wright, Scott (2019-11-08). „Sluts and soyboys: MGTOW and the production of misogynistic online harassment“ (PDF). New Media & Society. doi:10.1177/1461444819887141. ISSN 1461-4448.
- Jones, Callum; Trott, Verity; Wright, Scott (2019-11-08). „Sluts and soyboys: MGTOW and the production of misogynistic online harassment“ (PDF). New Media & Society. doi:10.1177/1461444819887141. ISSN 1461-4448.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: ref dubliuoja numatytą (link) - Lin, Jie Liang (2017). „Antifeminism Online: MGTOW (Men Going Their Own Way)“. In Frömming, Urte Undine; Köhn, Steffen; Fox, Samantha; Terry, Mike (eds.). Digital Environments: Ethnographic Perspectives Across Global Online and Offline Spaces. Edition Medienwissenschaft. Transcript Verlag. pp. 77–96. ISBN 978-3-8376-3497-6. JSTOR j.ctv1xxrxw.9.
- Nagle, Angela (2017). Kill All Normies: Online Culture Wars From 4Chan And Tumblr To Trump And The Alt-Right. Alresford, UK: Zero Books. ISBN 978-1-78535-543-1.
- Ribeiro, Manoel Horta; Blackburn, Jeremy; Bradlyn, Barry; et al. (2020-01-21). „The Evolution of the Manosphere Across the Web“ (anglų). arXiv:2001.07600v2 [cs.CY].
- Van Valkenburgh, Shawn P. (2018-12-04). „Digesting the Red Pill: Masculinity and Neoliberalism in the Manosphere“. Men and Masculinities (anglų): 1–20. doi:10.1177/1097184X18816118. ISSN 1097-184X.
- Zuckerberg, Donna (2018). Not All Dead White Men: Classics and Misogyny in the Digital Age. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. ISBN 978-0-674-97555-2. OCLC 1020311558.