Mėlynoji antilopė

Mėlynoji antilopė, arba nilgau (Boselaphus tragocamelus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.

Tai stambi antilopė, kurios kūno aukštis 120–150 cm, o sveria iki 245 kg. Priekinė kūno dalis masyvi, nugaros linija žemėja nuo keteros kryžmens link. Kailis trumpo plauko, tik ant sprando turi nedidelius karčius. Kaklo apačioje yra ilgesnių nukarusių plaukų. Patinų viršutinė kūno dalis melsvai pilka, patelių – pilkai ruda. Apatinė kūno dalis tiek patinų, tiek patelių šviesiai pilka. Priekinė kojų pusė su išilgine juoda juosta. Lūpos, pasmakrė, kaklo priekinės dalies apačia, paakiai, pasturgalio galas, kojų galinės dalies žiedinės juostos ir ovališkos dėmės baltos. Ragus turi tik patinai, jie trumpi (apie 20 cm ilgio) ir stori. Pamatinė ragų dalis trikampiška, viršutinė ovali, viršūnės kiek užlinkusios į vidų.

Nilgau sutinkamos Indijoje, Pakistano rytuose ir Nepale. Gyvena atvirose lygumose ir kalvotose vietovėse, apaugusiose krūmais, pavieniais medžiais ar nedideliais miškeliais. Laikosi mažais būriais, kuriuos sudaro patelės su jaunikliais. Patinai gyvena pavieniui ar atskirais būriais. Minta krūmų ir medžių lapais, ūgliais, žoliniais augalais. Rujoja kovo – balandžio mėnesiais. Patinai rujos metu savotiškai rungtyniauja tarpusavyje – atsiklaupę ant priekinių kojų, stengiasi galva arba kaklu prispausti prie žemės priešininko galvą. Nėštumas trunka apie 8 mėnesius, gimsta 1-2 jaunikliai. Lytiškai subręsta 2-3 metų, gyvena iki 15 metų.

Ši antilopė retai medžiojama, nes jos mėsa nėra skani, o ragai kaip trofėjus neįspūdingi.

Šaltiniai

• Baleišis, R. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: Vilniaus Ekologijos institutas, 2009. 68-69 psl. ISBN 9986-443-36-9.

Mėlynosios antilopės patelė su jaunikliais