Lybegotas Otto Konradas Šulcas

Lybegotas Otto Konradas Šulcas (Šultcas) (vok. Liebegott Otto Conrad Schul(t)z, latv. Lībegots Oto Konrāds Šulcs; 1772 m. gegužės 21 d. Žeimelyje – 1840 m. vasario 8 d. Birzgalėje, Kuršo gubernija) – iš Baltijos vokiečių kilęs Latvijos ir Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, latvių literatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Konrado Šulco šeimoje. Mokėsi privačiai, o 1789–1790 m. – Mintaujos gimnazijoje. Jenos universitete 1791–1793 m. studijavo teologiją, po baigimo 1795–1800 dirbo adjunktu pas tėvą Žeimelyje. 1800 vedė pastoriaus Mylicho dukterį Konstanciją, 1807 m. jiems gimė sūnus Rudolfas – būsimasis Latvijos teologas ir žurnalistas. 1801 m. paskirtas Lindės–Birzgalės evangelikų parapijos kunigu. 1824 m. kilusio gaisro metu prarado visą savo turtą. Nuo 1837 m. buvo Kuršo konsistorijos patarėju.

Aktyviai rašė į latvišką spaudą: laikraščius „Latviešu Avīzes“ ir „Tas Latviešu Ļaužu Draugs“ bei žurnalą „Latviska Gada Grāmata“. Straipsnių tematika įvairi – nuo geografijos ir praktiškų patarimų iki religijos ir kraštotyros. Publikuoti straipsniai Kuršo istorijos tema 1832 m. buvo išspausdinti atskira knyga „Kurzemes stāstu grāmata jeb tādu lietu izteikšana, kas vērā liekamas un Kurzemē notikušas no veciem laikiem līdz mūsu dienām“ (tai buvo pirmoji Latvijos istorijos knyga latvių kalba).

1797 m. išspausdino savo pirmąjį eilėraštį. 1806 m. 108 ezempliorių tiražu išleido dainų rinkinį „Jaunu un pilnīgu latviešu dziesmugrāmatu“, 1835 m. nedidelį dainyną „Mūsu Grietiņa“. Bažnytinei tematikai buvo skirtos knygos „Kādi vērā liekami baznīcas likumi“ (1809 m. ir 1834 m.) „Baznīcas likumi priekš Lutera draudzēm Krievju valstī“ (1832 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]