Lvovo kronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lvovo kronika (ukr. Львівський літопис) – istorinis pirmosios XVII a. pusės metraštis, įtrauktas į rankraštinę Michailo Gunaševskio knygą. Pavadinimas sąlyginis. Lvovo metraštyje atsispindi 14981649 m. laikotarpio Rusios istorijos įvykiai. Šiuo metu metraštis saugomas Kijeve, Ukrainos Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje.[1]

Panašiai vadinamas kitas XVI a. surašytas metraštis, pavadintas rusų Švietimo amžiaus menininko Nikolajaus Lvovo (rus. Николай Александрович Львов) garbei.

Lvovo kronikos tekstą surado XIX a. pabaigoje Galicijos istorikas etnografas Denisas Zubrickis (ukr. Денис Іванович Зубрицький). Kronikos rankraštis buvo saugomas Lvovo Stavropigijos instituto (ukr. Ставропігійський інститут) archyve. Metraščio tekstą pirmą kartą išspausdino 1839 m. Maskvoje rusų istorikas Michailas Pogodinas (rus. Михаил Петрович Погодин) „Rusijos istorijos rinkinyje“, vėliau – Lvove 1870-aisiais metais.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kronikoje pateikiami vertingi duomenys apie užsienio politiką ir ekonominę padėtį pietinėse Rusios žemėse. Didelis dėmesys skirtas Krymo totorių antpuoliams, katalikų dvasininkijos ir šlėktų skleidžiamai unijos politikai, kazokų sukilimams 1630-aisiais metais, Bogdano Chmelnickio vadovaujamam 16481654 m. sukilimui. Metraštyje aprašyti ir įvykiai, kurie nėra paminėti kituose istorijos šaltiniuose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]