Luoja (Dubininkai)

Šis straipsnis apie kaimą Lenkijoje. Apie kaimą Latvijoje skaitykite straipsnyje Luoja.

Luoja lenk. Łoje
Luoja 54°16′40″ š. pl. 22°33′47″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Geldapės apskritis
Valsčius	Dubininkų valsčius

Luoja (lenk. Łoje; vok. Loyen; 1938–1945 m. vok. Loien) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Dubininkų valsčiuje. Kaimui priklauso ir Luojos vienkiemis (lenk. osada Łoje).

Aprašymas

Luoja išsistačiusi Varmijos Mozūrų vaivadijos rytuose, 17 kilometrų nutolusi į rytus nuo apskrities centro Geldapė. Pasiekiamas vaivadijos keliu Nr.. Traukinių prieigos nebeliko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo uždaryta geležinkelio linija Geldapė-Žydkiemis su artimiausia stotele Dubininkuose. Rytuose telkšo Luojos ežeras (lenk. jezioro Przerośl; seniau per šį vandens telkinį ėjo valstybinė Vokietijos–Lenkijos karalystės siena; vokiečiai jį vadino Luoja, o lenkai – Prieraslio ežeru). Kiek vakariau iškilusi 230 m aukščio kalva, XX a. pr. vokiškuose žemėlapiuose žymima kaip Rautotiškis (vok. Rautotischkis), vėliau vadinama vok. Brandberg. 1953 m. kovo 4 d. ši kalva buvo pavadinta Jastrzębia Góra.

Kaimas žinomas nuo 1590 m. Užežerės (vok. Uscheschere) vardu, vėliau vadinamas Užežeriais (vok. Ussescherey). Iki 1871 m. buvo pasidalijęs į Senąją ir Naująją Luoją, po to vėl susijungė. Iki pat 1945 m. tai buvo plačiai išsiskaidžiusi gyvenvietė. 1874 m. tapo naujai įkurto to paties pavadinimo prūsiško valsčiaus centru, įėjusiu į Geldapės apskritį. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tikintieji evangelikai liuteronai buvo priskirti Dubininkų parapijai, o katalikai – bažnyčiai Geldapėje. Pokaryje evangelikai liuteronai priklauso Geldapės parapijai, o katalikai meldžiasi Dubininkų bažnyčioje. 1910 m. Luojoje buvo 291 gyventojas, 1933 m. – 242 gyv., o prieš Antrąjį pasaulinį karą registruoti 231 kaimiečiai.