Lukrecija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lukrecija (lot. Lucretia) – Sen. Romos istorijos moteris-herojė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiausiai Lukrecijos istoriją paliudijo Sen. Romos istorikas Kvintas Fabijus Piktoras (III a. pr. m. e.) ir ją perpasakojo Titas Livijus (I a. pr. m. e.). Lukrecija gyveno VI a. pr. m. e. tirono Lucijaus Tarkvinijaus laikais. Ji buvo ypač graži ir dora patricijaus Lucijaus Tarkvinijaus Koliatino žmona. Koliatinas pasigyrė savo draugams kariams, kad jo žmona pralenkė savo dorybe jų žmonas. Būrys kareivių parjojo į Romą tuo įsitikinti ir rado Lukreciją su tarnaitėmis verpiant vilną nesant vyro namie.

Lukrecijos vaizdas sužadino tirono sūnaus Seksto Tarkvinijaus aistrą. Po kelių dienų Tarkvinijus slaptai atvyko į Koliatino namus. Lukrecija priėmė jį kaip garbingą svečią, tačiau Tarkvinijus netikėtai įsiveržė į jos apartamentus ir grasindamas nužudyti išprievartavo. Priėmusi tėvo ir vyro priesaiką atkeršyti Tarkvinijų giminei, Lukrecija nusižudė durklu siekdama išsaugoti savo garbę. Lucijus Junijus Brutas tuomet sukėlė pasipiktinusią Romos liaudį prieš tironą ir jį privertė bėgti. Įvykiai paprastai datuojami 509 m. pr. m. e. − Romos respublikos įkūrimo data.

Istorija įkvėpė vėlesnių laikų Europos menininkus. Yra kitų, šiek tiek besiskiriančių tarpusavyje, istorijos versijų.

Vaizdinių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka