Luizianiečių vudu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vudu altorius Naujajame Orleane.

Luizianiečių vudu (dar vadinama Naujojo Orleano vudu) – afroamerikietiška religija, vudu atšaka kilusi iš Naujojo Orleano, Luizianos, JAV. Religija išaugo iš Vakarų Afrikos atgabentų vergų papročių sinkretizmo su Romos katalikų tikėjimu.[1]

Luizianiečių vudu savo apeigomis panašiausia į haitiečių vudu ir hudu, bet skiriasi ceremonijose naudojamais talismanais (gris-gris), apeigas vedančių šventikių vaidmeniu tikėjime, Dambala loa dvasios reikšme, protėvių kultu.[2]

Tikintieji naudojama amuletus ir eliksyrus, kurie pagal tikinčiųjų tradicijas turi gydomąsias, apsaugančiąsias, susisiekimo su mirusiais savybes. Vudu ceremonijų metu aukojamos ant vevių paliktos aukos loa dvasioms. Apeigų metu naudojamos dainos, plojimai, šokiai,

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vudu pateko į Prancūzų Luizianą XVIII a. pradžioje transatlantinės vergų prekybos laiku. Į Naująjį Orleaną vežti fonų ir kitų Vakarų Afrikos vergai, kurie išsaugojo savo religines tradicijas ir papročius. Vėliau šios tradicijos persipyne su čia dominavusiu Romos katalikų tikėjimu ir pradėjo formuoti dabartinį luizianiečių vudu tikėjimą. 1791 m. Haičio revoliucijos metu luizianiečių vudu bandytą stabdyti dėl baiminimosi jog vergai organizuotų religinių apeigų metu gali sukurstyti sukilimus ir JAV.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]