Pereiti prie turinio

Luistikalniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Luistikalniai, sprūdiniai kalnai – kalnai, susiformavę iš daugelio litosferos blokų, luistų, kurie palei tektoninius lūžius iškilo į visokį aukštį.[1][2] Paprastai luistikalniai masyvūs, stačiašlaičiai, būdingas ganėtinai nedidelis suskaidymas.[2] Raukšliniais luistikalniais įvardijami luistikalniai, kurie susiformavo iš nuardytų (peneplenizuotų) senų raukšlinių kalnų.[1][2]

Luistikalniai susidaro platformos pašaliuose dėl tektoninio šalimais esančios litosferos plokštės spaudimo (slėgimo luistikalniai) arba kuomet skyla plokštės platformos centre ir nutolsta blokai (tempimo luistikalniai).[1] Esant slėgimui, aukštyn išsprūsta horstai (skiriami grabenų); esant tempimui, iš abiejų plyšio pusių suformuodamas pushorsčius, pertrūkusios stangrios litosferos ruožą kelia kylantis mantijos medžiagos diapyras.[1] Ten, kur žiojėjo plyšys, susidaro riftinis grabenas.[1]

Slėgimo luistikalnių esama Altajaus, Sajanų, Tian Šanio kalnynuose, o tempimo – Etiopijos, Rytų Afrikos kalnynuose.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 LuistikalniaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 127 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 108.