Pereiti prie turinio

Luhansko šilumvežių gamykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Luhansko šilumvežių gamykla
Originalus pavadinimasЛуганский тепловозостроительный завод
Įkurta1896 m.
Centrinė būstinėLuhanskas, Ukraina
Produktairiedmenys, tramvajai
Holdingas„Transmašholding“

Luhansko šilumvežių gamykla (rus. Луганский тепловозостроительный завод) – Ukrainos įmonė, įsikūrusi Luhansko mieste ir gaminanti riedmenis bei tramvajus. „Transmaš“ įmonių grupės narė, įmonę faktiškai valdo Rusija, okupavusi Luhansko sritį. Gamyklos traukiniai buvo eksploatuojami įvairiose TSRS respublikose, taip pat ir Lietuvoje.

Gamykla 1932 m.

Įkurta 1896 m. gegužės 3 d. kaip Паровозостроительный завод Русского общества машиностроительных заводов Гартмана в Луганске. Gamykla priklausė vokiečių pramonininkui G. Hartmanui.[1] Pirmąjį prekinį garvežį (OD) pagamino 1900 m. Iki sovietų užėjimo taip pat gamino garo katilus, plieno ir ketaus gaminius.

1918 m. sovietų nacionalizuotas, 1922 m. suteiktas Spalio revoliucijos vardas (имени Октябрьской революции). Tarpukariu gamino FD ir IS garvežius. 1928–1933 m. gamykla rekonstruota. 1935–1958 m. ir 1970–1990 m. vadinosi Ворошиловградский завод имени Октябрьской революции (ВЗОР), kadangi tuo metu Luhanskas vadinosi Vorošilovgradu. II pasaulinio karo metu 1942–1943 m. gamykla sugriauta. Po karo atstatyta, ėmė gaminti SO, L serijos, LV garvežius, TEZ šilumvežius. 1947 m. suteiktas Lenino ordinas.[2] Nuo 1957 m. ėmė specializuotis magistralinių šilumvežių gamyboje.[3]

2007 m. parduota rusų „Transmašholding“ kompanijai už 58 mln. JAV dolerių.[4]

  1. Завод им. Октябрьской революции - флагман машиностроения Донбасса. 2021-06-29, Lib-lg.com (tikrinta 2025-10-07).
  2. Ворошиловградский тепловозостроительный завод им. Октябрьской революции. Booksite.ru (tikrinta 2025-10-07).
  3. Луганский тепловозостроительный завод. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 45
  4. “Трансмашхолдинг” купил тепловозы. 2007-03-26, Ukrrudprom.ua (tikrinta 2025-10-07).