Louis de Bussy d'Amboise

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Luiso de Biusi d'Ambuazo portretas, nupieštas Eduardo Pingreto, 1835

Luisas de Biusi d’Ambuazas (pr. Louis de Bussy d’Amboise, 1549–1579) – Prancūzijos didikas iš Klermontų giminės, karališkojo dvaro džentelmenas, Anžu kunigaikščio Pranciškaus minjonas, Navaros ir Prancūzijos karalienės Margaritos meilužis.

Grafas Biusi d’Ambuazas priklausė princo Pranciškaus svitai ir jam tarnavo. Biusi tapo Anžu kunigaikščio favoritu, o vėliau princesės Margaritos meilužiu. Jis garsėjo kaip drąsus, elegantiškas, išdidus, provokuojantis ir žiaurus žmogus. Jis buvo kardinolo George II d’Amboise sūnėnas ir Jean IV d’Amboise anūkas.

Biusi dažnai šaipydavosi iš karaliaus Henriko III favoritų ir dažnai kaudavosi dvikovose su jais. Jis padėjo Anžu kunigaikščiui Pranciškui pabėgti iš karaliaus rūmų, kuriuose jis buvo laikomas kaip kalinys savo brolio karaliaus Henriko III.

Biusi d’Ambuazas labai pasižymėjo Šventojo Baltramiejaus naktį (1572), nes nužudė daug hugenotų, tarp, kurių buvo ir jo paties giminaitis Antoine de Clermont. Biusi mėgindamas suvedžioti grafienę Monsoro, buvo sučiuptas jos vyro ir nužudytas.

Populiarioji kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

De Biusi d’Ambuazas yra vienas pagrindinių veikėjų Aleksandro Diumos knygoje „Grafienė Monsoro“ (1846), pjesėje „Henrikas III ir jo dvaras“ (1829) ir pagrindinis veikėjas anglų dramaturgo George Chapman pjesėje „Bussy D'Ambois“ (1607). Pagal Aleksandro Diumos knygą „Grafienė Monsoro“ yra išleisti kino filmai ir serialai.