Lotoso šventykla

Lotoso šventykla
	Lotus Temple
	Lotoso šventykla 2016 m.
Valstybė	Indija (Naujasis Delis)
Religija	bahaizmas
Tipas	šventykla
Raida
	Pradėta: 1977 Baigta: 1986 m.
Būklė	veikianti
Architektas	Fariborz Sahba
Stilius	ekspresionizmas
Dydis
	Aukštis: 34,27 m Plotas: 105 000 m² Telpa: ~2500 žm.
Vikiteka	Lotoso šventykla

Lotoso šventykla (angl. Lotus Temple, hind. कमल मंदिर = Kamal mandir) – bahajų maldos namai, esantys Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Tai vienas ryškiausių miesto lankytinų objektų.

Lotoso šventykla pradėta statyti 1977 m., ją suprojektavo iraniečių architektas, bahajų tikėjimo atstovas Fariborzas Sahba.^[1] Statyboms naudotas marmuras iš Pentelikono kalno Graikijoje (iš jo statytas graikų Partenonas, taip pat kitos bahajų šventyklos). Pastatas baigtas statyti 1986 m., o atidarytas tų pačių metų gruodžio 24 d. Pagal Adbul Bahos mokymus, šventykla pastatyta apskrita, devynių šonų. Statinys įkvėptas lotoso formos (tai svarbus simbolis indų religijose) ir sudarytas iš 27 marmuro plokščių, atitinkančių lotoso vainiklapius.^[2] Devynerios durys veda į salę statinio centre, kuri yra 34,3 m aukščio ir talpina ~2500 žmonių.^[3] Šventyklos skersmuo – 70 m. Centrinė dalis, pagal bahaizmo mokymą, tuščia – nėra jokių paveikslų, altorių, klauptų, skulptūrų. 2017 m. šalia Lotoso šventyklos įrengtas edukacinis centras. Pastatą apšviečia saulės energija įkraunami žibintai.^[4]

Lotoso šventyklos architektas Fariborzas Sahba už šį išskirtinį statinį apdovanotas įvairiais tarptautiniais apdovanojimais (2000 m. GlobArt akademijos premija, 1988 m. Apšvietimo inžinerijos draugijos premija, 1987 m. Struktūrinės inžinerijos institucijos premija ir kt.).^[5]

Lotoso šventykla – vienas lankomiausių Delio ir visos Indijos objektų. Skaičiuojama, kad per metus pastatą aplanko 2,5–5 milijonai žmonių. Pagal bahajų įsitikinimus, į pastatą gali patekti visų tikėjimų žmonės, gali būti skaitomi ar rečituojami visų religijų tekstai.^[6]

Šventykla sutemus
Šventyklos vidus
Sodai aplink šventyklą
Baseinas šalia šventyklos

Šaltiniai

↑ Mackin-Solomon, Ashley (23 January 2013). „Iranian architect living in La Jolla devoted to creating 'spiritual space'“. La Jolla Light.
↑ „Architecture of the Baháʼí House of Worship“. National Spiritual Assembly of the Baháʼís of India.
↑ Galloway, Lindsey (3 January 2016). „The world’s most beautiful places of worship“. BBC Travel. BBC.
↑ „Solar power for Lotus temple“. The Hindu.
↑ Garlington, William (2006). „Indian Baha’i tradition“. In: Mittal, Sushil; Thursby, Gene R. (eds.). Religions of South Asia. London: Routledge. pp. 247–260.
↑ Rafati, V.; Sahba, F. (1988). „BAHAISM ix. Bahai Temples“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopaedia Iranica. Vol. 3 (Online ed.). New York. pp. 465–467.

[1] Mackin-Solomon, Ashley (23 January 2013). „Iranian architect living in La Jolla devoted to creating 'spiritual space'“. La Jolla Light.

[2] „Architecture of the Baháʼí House of Worship“. National Spiritual Assembly of the Baháʼís of India.

[3] Galloway, Lindsey (3 January 2016). „The world’s most beautiful places of worship“. BBC Travel. BBC.

[4] „Solar power for Lotus temple“. The Hindu.

[5] Garlington, William (2006). „Indian Baha’i tradition“. In: Mittal, Sushil; Thursby, Gene R. (eds.). Religions of South Asia. London: Routledge. pp. 247–260.

[6] Rafati, V.; Sahba, F. (1988). „BAHAISM ix. Bahai Temples“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopaedia Iranica. Vol. 3 (Online ed.). New York. pp. 465–467.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]