Lothalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lothalis
લોથલ
Archeological Remains at the Lower Town of Lothal.jpg
Lothalio liekanos

Lothalis
Koordinatės: 22°31′17″N 72°14′58″E / 22.52139°N 72.24944°E / 22.52139; 72.24944Koordinatės: 22°31′17″N 72°14′58″E / 22.52139°N 72.24944°E / 22.52139; 72.24944
Vieta: Gudžaratas, Indija
Istorija
Statytojas: Harapos civilizacija
Medžiaga: molinės plytos
Pastatytas: ~XXIV a. pr. m. e.
Sugriautas: ~XVI a. pr. m. e.
Laikotarpis: brandžioji Harapa, vėlyvoji Harapa
Tauta:  ?
Informacija
Kasinėjimų datos: 1955–1960 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Lothalis (gudž. લોથલ = Lothal) – archeologinė vietovė Indijoje, Gudžarate, Kathiavaro pusiasalio šiaurės rytuose, prie Arabijos jūros Khambharos įlankos. Tai buvo pagrindinis Harapos civilizacijos uostamiestis, iškilęs XXIV a. pr. m. e. Miesto pavadinimas gudžaratų kalba reiškia „mirusiųjų kalva“.

Svarbiausi Harapos civilizacijos miestai

Gyvenvietė čia susikūrė dar ikiharapiniu laikotarpiu, rasta to laikotarpio keramikos, vario dirbinių, juvelyrikos. Lothalio gyventojai prekiavo karoliais su vakaruose esančiomis gyvenvietėmis. Buvo įrengta drėkinamoji sistema (naudojant Sabarmati vandenis), kurios pagalba auginti ryžiai, medvilnė. Apie 2350 m. pr. m. e. miestas buvo nusiaubtas potvynio, Harapos kultūros žmonės miestą suprojektavo iš naujo. Miestas padalintas į aukštutinius įtvirtinimus ir žemutinį miestą. Tvirtovėje buvo įrengti baseinai, šuliniai, vandens tiekimo sistema, gyveno valdovas. Žemutinė dalis skirstoma į prekybinę ir gyvenamąją. Jas skyrė iš šiaurės į pietus miestą kertanti centrinė gatvė. Prekybiniame rajone veikė parduotuvės, amatininkų dirbtuvės. Gyvenamoji dalis buvo suskirstyta į kvartalus, kurių kiekvieną sudarė 1–2 m aukščio platformos, saugojusios nuo potvynių. Ant platformų stovėjo po 20–30 plytinių namų.

Rytinėje dalyje buvo iškastas kanalas, prie kurio veikė sandėlis ir laivų dirbtuvė (stovėjo ant 3,5 m aukščio platformos). Kanalas jungėsi su Sabarmati upe.

Lothalio uostas buvo pagrindinis Indo slėnio civilizacijos uostas ir prekybinis centras, pirmasis žinomas uostas Pietų Azijoje. Per Sabarmati upę ėjo prekybinis kelias iš Indo slėnio. Lothalis buvo svarbus brangakmenių ir juvelyrinių dirbinių prekybos centras, taip pat gabentos kriauklės, dramblio kaulas. Iš čia produkcija pasiekdavo Šumerą (per Bahreiną) ir Senovės Egiptą. Į uostą buvo atgabenamas varis, smiltainis, akmenys juvelyrikai. Gaminti bronziniai ginklai, žvejybinės ietys, kabliai.

Žlugus Mohendžo Daro, Harapos miestams, Lothalis kurį laiką tebegyvavo. Tačiau pasikartojantys užtvindymai, audros nuniokojo miestą, ir šis ėmė nykti. Galiausiai, krašte įsivyravo sausra, ir gyventojai šią vietą apleido.

Lothalis Indijos archeologų atrastas 1954 m. Dabar jis laikomas vienu iš 7 „Indijos stebuklų“.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]