Lombardijos Lyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lombardijos Lyga – 1167 m. suformuota karinė šiaurės Italijos miestų sąjunga. Ji buvo sudaryta daugiausia Veronos Lygos miestų sąjungos pagrindu. Lombardijos miestų sąjunga buvo nukreipta prieš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho I Barbarosos siekius panaikinti miestų laisves ir savivaldą.[1] Lombardijos ir kiti miestai ją suformavo Pontid’oje, mažame miestelyje Lombardijoje. Lygos steigėjais buvo Ferara, Lodis, Milanas, Parma ir Pjačenca. Lombardijos lygoje dalyvavusių miestų skaičius buvo nepastovus, daugiausia jų buvo 20.

Po katastrofiško popiežiaus Aleksandro III pajėgų pralaimėjimo Monte Porzio mūšyje 1167 m. gegužę, Lombardijos Lyga tapo paskutine realia grėsminga jėga imperatoriui ir buvo popiežių remiama. 1176 m. Lombardijos Lygos kariuomenė Lenjano mūšyje sumušė Frydricho Barbarosos kariuomenę. Lombardijos lyga 1237 m. sumušė Frydricho II kariuomenę, tokiu būdu pasipriešindama jo siekiams pakeisti šiaurės Italijos valdymo sistemą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lombardijos lyga (Lega Lombarda). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 583 psl.