Lomaharšana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lomaharšana (skr. लोमहर्षण​ = IAST: Lomaharṣaṇa-) arba Romaharšana (skr. रोमहर्षण = IAST: Romarṣaṇa-) – legendinio senovės indų išminčiaus Vjasos mokinys, priklausęs kšatrijų dainių (sūtų) luomui.

Pasak „Mahabharatos“ (I.57.74–75 ir XII.314–315), Vjasa padalinęs pirminę Vedą į keturias dalis, kurias, kartu su „penktąja veda“ Mahabharata patikėjęs savo mokiniams, kad šie tęstų perdavą (paramparą). Pačioje „Mahabharatoje“ tekstai su mokinių vardais nesusieti, tačiau puranose nurodoma, kad puranų ir istorijų (itihasų) perdava patikėta sūtai Lomaharšanai. Jo sūnus, Ugrašravasas Sautis, yra kai kurių „Mahabharatos“ dalių rečituotojas.

Lomaharšana dar vadinimas Romaharšana – šis vardas reiškiąs, kad nuo jo retorinio meno galios klausytojams šiaušiasi plaukai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lomaharṣaṇa Sūta.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 124–125