Loharų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kašmyro istorija
Gandharos istorija
Gonandų dinastija
Korkatų dinastija
Utpalių dinastija
Loharų dinastija
Šamasudinų dinastija
Mogolų dinastija
Duranių dinastija
Sikhų imperija
Džamu-Kašmyro karalystė
Kašmyro konfliktas

Loharų dinastija - dinastija, valdžiusi Kašmyro valstybę 980-1334 m. Tai - ilgiausiai Kašmyrą valdžiusi dinastija ir paskutinė hinduistinė šalies dinastija.

Ją 1334 m. pakeitė musulmoniška Šamasudinų dinastija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki loharų Kašmyrą valdė Utpalių dinastija. Šios paskutinis valdovas Khemgupta buvo gana vidutinių gabumų. Jis buvo vedęs princesę Didda, kuri buvo kilusi iš Punčo slėnio ir turėjo Kabulo šachi dinastijos kraujo. Po valdovo mirties Didda paėmė valdžią į savo rankas ir valdė labai tvirtai. Kadangi jos sūnus mirė jaunas, sostą ji atidavė savo brolio sūnui. Tokiu būdu pasikeitė dinastija.

Loharų laikais Kašmyras patyrė daug iššūkių, kurių svarbiausias buvo musulmonų, taip pat mongolų užkariavimai Šiaurės Indijoje. Šaliai pavyko apsiginti nuo gaznevidų, tačiau ji ilgainiui silpo, kol jos teritorijos vėl apsiribojo Kašmyro slėniu, o aplinkinės valstybės, tokios kaip Ladakas, Kabulas, Kangra, Džamu, stiprėjo.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors loharų dinastija negarsėjo architektūros ir kitais kultūros stebuklais, Kašmyrą jau tuomet lydėjo šlovė, išlikusi dar nuo utpalių laikų. Ši šalis buvo laikoma meno, mokslo ir kultūros židiniu.

Bene žymiausias yra valdovo Haršos valdymas. Šis valdovas buvo kultūros puoselėtojas, pradėjęs naujas madas ir stilius valstybėje.

Žlugimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV a. pradžioje į šalį veržėsi mongolų užkariautojai, ir apsiginti buvo vis sunkiau. Šalyje iškilo įvairios svetimšalių asmenybės. Kašmyrą eilinį kartą puolant tiurkams ir paskutiniajai karalienei Kotarani išvedus armiją, Rinčinas iš Ladako sukėlė perversmą ir 1334 m. užėmė sostą. Jis šalyje ėmė plėtoti islamą ir valdė trejetą metų.

1339 m. kitas svetimšalis, Šah-Miras (iš vakarų) nugalėjo karalienės armiją, ir ji nusižudė. Šah-Miras užėmė sostą, ir pradėjo naują, musulmonišką Šamasudinų dinastiją.

Svarbesni valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didda (980-1003) (karalienė)
  • Sagramradža (1003-?)
  • Harša (1089-1101)
  • Džaisimha (1128-55)
  • Sahadevas
  • Udjandevas
  • Kotarani (??-1334)(karalienė)