Liuneburgas
| Liuneburgas vok. Lüneburg | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Žemutinė Saksonija
|
| Įkūrimo data | X a. |
| Meras | Claudia Kalisch (Sąjunga 90/Žalieji) |
| Gyventojų | 77 511 |
| Plotas | 70,34 km² |
| Tankumas | 1 102 žm./km² |
| Altitudė | 17 m |
| Pašto kodas | 21335-21337-21339 |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Liuneburgas |
| Kirčiavimas | Liùneburgas |
Liuneburgas (vok. Lüneburg, vok. ž. Lümborg) – miestas Šiaurės Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, į pietryčius nuo Hamburgo. 2023 m. gruodžio 31 d. mieste gyveno 77 511 žmonių,[1] 2021 m. aglomeracijoje – 127 100.[2]
Liuneburgas išsidėstęs abipus Elbės intako Ilmenau, prie Elbės kanalo. Mieste yra upių uostas, Liuneburge gaminamos mašinos, veikia metalo ir medienos apdirbimo, elektronikos, tekstilės, siuvimo, chemijos, maisto pramonė, vystomi dailieji amatai, plėtojamas turizmas. Liuneburgas yra kurortas (čia trykšta mineralinės versmės).[2]
Yra universitetas (1946 m. įsteigta aukštoji pedagogikos mokykla, nuo 1989 m. – universitetas), universiteto biblioteka. Liuneburge įkurti Rytų Prūsijos krašto, Liuneburgo kunigaikštystės, gamtos, Vokietijos druskos, alaus, tekstilės, rotušės muziejai. Dirba teatras.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jau prieš 150 tūkstančių metų dabartinio Liuneburgo apylinkėse gyveno pirmieji hominidai, tikriausiai neandertaliečiai. Pirmą kartą Liuneburgas paminėtas 956 m. Gyvenvietė išaugo XII a., kai Saksoniją valdė kunigaikštis Henrikas Liūtas. Liuneburgas priklausė Hanzos prekybos sąjungai, prekyba praturtino miestiečius, nuo X a. prekiavo šalia Liuneburgo išgaunama druska. 1247 m. Liuneburgui suteiktos miesto teisės. Iki 1371 m. Liuneburge Braunšveigo-Liuneburgo kunigaikščiai turėjo rezidenciją. XVI a. Hanzos sąjunga žlugo ir Liuneburgo reikšmė sumenko. 1705 m. Liuneburgas buvo prijungtas prie Hanoverio, o 1866 m. – prie Prūsijos karalystės. Po Antrojo pasaulinio karo priklausė Vakarų Vokietijai. 1980 m. aplink Liuneburgą nustota kasti druską.[2]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas sudarytas iš keturių kvartalų: Turgaus, Smėlio, Druskos ir Vandens. Liuneburge stovi šios bažnyčios: Šv. Mikalojaus (1376–1434 m., tebėra 1708 m. barokiniai vargonai), Šv. Jono (XIII–XIV a., 1406 m. bokštas, 1430–1485 m. altorius, dveji vargonai: 1551 m., 1714 m. – vieni žymiausių vargonų Šiaurės Vokietijoje), Šv. Mykolo (XIV a., XV a. a. kripta, altorius, apie 1450 m.). Mieste pastatytas Benediktinių vienuolynas (1172 m.) su jam priklausančia vėlyvosios gotikos bažnyčia (XIV a. antra pusė, XIII–XVI a. brangūs siuvinėti kilimai, gobelenai; dabar čia įrengtas tekstilės muziejus). Stūkso miesto rotušė (XII–XVIII a., seniausia dalis – 1331 m. Teismo rūmai, 1568–1584 renesansinis portalas), Šventosios Dvasios ligoninė (XIV–XIX a.), Senoji kanceliarija (apie 1433 m.), burmistro rūmai (1491 m.), kunigaikščio menė (XV a. vidurys), Senasis archyvas (1491–1521 m.), fontanas (1532 m., 1972 m. restauruotas), Pramonės ir prekybos rūmai (1548 m.), H. Heinės namai (1566 m., XVI–XIX a. lubų tapyba, 1993 m. restauruotas, dabar muziejus), rotušės vaistinė (1598 m.), hercogo rūmai (1698 m.), barokiniai Prekybos namai (1745 m.), vandens bokštas (1907 m.).[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Alle politisch selbständigen Gemeinden mit ausgewählten Merkmalen am 31.12.2023. Nuoroda tikrinta 2025-05-25.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 MELC (2019-02-07, red. 2024-03-20). G. Klimavičius (red.). „Lüneburg“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-05-25.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)