Linijinis B raštas

Linijinis B raštas

Tipas	skiemeninis
Naudojamas kalbose	senovės graikų kalba
Rašymo kryptis	iš dešinės į kairę
Laikotarpis	XV–XIII a. pr. m. e.
ISO 15924	linb
Unicode
Genealogija
Kilmė	linijinis A Linijinis B
Dukterinės sistemos

Linijinis B raštas – rašto sistema, naudota užrašyti senovės graikų kalbai Mikėnų civilizacijos laikotarpiu (mikėniečių graikų). Šis raštas naudotas nuo XV a. pr. m. e. vidurio iki XIII a. pr. m. e. pabaigos ir yra gerokai senesnis nei graikų raštas.^[1]^[2] Ši rašto sistema kildinama iš Kretos saloje naudoto linijinio A rašto, naudoto užrašyti vietinei nežinomos kilmės minojiečių kalbai. Manoma, kad linijinio B ženklai savo tarimu yra artimi linijinio A ženklams, tačiau dėl to diskutuojama.^[3]

Šį raštą 1952 m. iššifravo britų architektas Michael Ventris^[4], ir iki dabar išlieka vienintelė iššifruota Egėjo civilizacijos rašto sistema, kai tuo tarpu Linijinis A raštas, Kipro-Minojinis raštas ir Kretos hieroglifai lieka neperskaityti.^[5]

Rašto struktūra

Linijinį B raštą sudaro apie 87 garsinių skiemeninių ženklų ir apie 100 ideogramų, kurios naudojamos kaip determinantai (patikslinti fonetiškai užrašyto žodžio prasmę), bet neturi fonetinės reikšmės. Taigi, iš viso apie 200 rašmenų. Jie visi kodifikuoti naudojant Emmett L. Bennett sukurtą sistemą.^[6]

Silabogramos

Skiemeniniai ženklai (silabogramos) tariami kaip atviri skiemenys, sudaryti iš priebalsio ir balsio. Žemiau pateikiama skemenų lentelė remiasi Ventris and Chadwick (1973)^[7], ir papildoma Bennet numeriais (pažymėti su asterisku *).

Pagrindinių skiemenų lentelė
	-a		-e		-i		-o		-u
	𐀀	a *08	𐀁	e *38	𐀂	i *28	𐀃	o *61	𐀄	u *10
d-	𐀅	da *01	𐀆	de *45	𐀇	di *07	𐀈	do *14	𐀉	du *51
j-	𐀊	ja *57	𐀋	je *46			𐀍	jo *36
k-	𐀏	ka *77	𐀐	ke *44	𐀑	ki *67	𐀒	ko *70	𐀓	ku *81
m-	𐀔	ma *80	𐀕	me *13	𐀖	mi *73	𐀗	mo *15	𐀘	mu *23
n-	𐀙	na *06	𐀚	ne *24	𐀛	ni *30	𐀜	no *52	𐀝	nu *55
p-	𐀞	pa *03	𐀟	pe *72	𐀠	pi *39	𐀡	po *11	𐀢	pu *50
q-	𐀣	qa *16	𐀤	qe *78	𐀥	qi *21	𐀦	qo *32
r-	𐀨	ra *60	𐀩	re *27	𐀪	ri *53	𐀫	ro *02	𐀬	ru *26
s-	𐀭	sa *31	𐀮	se *09	𐀯	si *41	𐀰	so *12	𐀱	su *58
t-	𐀲	ta *59	𐀳	te *04	𐀴	ti *37	𐀵	to *05	𐀶	tu *69
w-	𐀷	wa *54	𐀸	we *75	𐀹	wi *40	𐀺	wo *42
z-	𐀼	za *17	𐀽	ze *74			𐀿	zo *20

Greta pagrindinių skiemenų buvo vartojama nemažai skiemenų su dvibalsiais ir paminkštintais (arba jotizuotais) balsiais. Tačiau jie išlaiko tą pačią priebalso-balsio struktūrą:

Papildomi skiemenys
Rašmuo	𐁀	𐁁	𐁂	𐁃	𐁄	𐁅	𐁇	𐁆	𐁈	𐁉	𐁊	𐁋	𐁌	𐁍
Tarimas	a₂ (ha)	a₃ (ai)	au	dwe	dwo	nwa	pte	pu₂ (phu)	ra₂ (rya)	ra₃ (rai)	ro₂ (ryo)	ta₂ (tya)	twe	two
Benneto numeris	*25	*43	*85	*71	*90	*48	*62	*29	*76	*33	*68	*66	*87	*91

Dalies silabogramų fonetinės reikšmės lieka diskutuojamos:

Abejojamo tarimo silabogramos
Rašmuo	𐁐	𐁑	𐁒	𐁓		𐁔	𐁕	𐁖	𐁗	𐁘	𐀎	𐁙	𐁚	𐁛	𐁜	𐁝
Tarimas	*18	*19	*22	*34	*35	*47	*49	pa₃?	*63	swi?	ju?	zu?	swa?	*83	*86	*89
Benneto numeris	*18	*19	*22	*34	*35	*47	*49	*56	*63	*64	*65	*79	*82	*83	*86	*89

Skiemeninis raštas nebuvo labai gerai pritaikytas graikų kalbai užrašyti. Pavyzdžiui, raštas neskyrė aspiruotų ir neaspiruotų, dusliųjų ir skardžiųjų balsių, nors jie egzistavo tuometinėje graikų kalboje. Pvz. 𐀁𐀒 e-ko gali reikšti arba egō („aš“) arba ekhō („turiu“). Nėra atskyrimo ir tarp l bei r: pvz. 𐀴𐀪𐀡 ti-ri-po tariamas tripos („trikojis“), o 𐀶𐀪𐀰 tu-ri-so – Tulisos (gr. Τυλισός).

Kadangi raštas leido fiksuoti tik atviruosius skiemenis, rašant buvo praleidžiami skiemens pradžioje esantys priebalsiai s- arba skiemens pabaigoje esantys priebalsiai -l, -m, -n, -r bei -s. Todėl 𐀟𐀔 pe-ma buvo skaitoma sperma (gr. σπέρμα, „sėkla“), 𐀀𐀵𐀫𐀦 a-to-ro-qo – anthrōq^uos (gr. ἄνθρωπος, „žmogus“), o 𐀏𐀒 ka-ko - khalkos („varis“). Lygiai taip, priebalsių grupės buvo užrašomos įterpiant „tyliuosius“ balsius. Todėl Knōsos (Knosas) buvo užrašomas kaip 𐀒𐀜𐀰 ko-no-so, o khrusos (gr. χρυσός, „auksas“) 𐀓𐀬𐀰 ku-ru-so.^[8]

Ideogramos

Ideogramos netariamos, tačiau naudojamos patikslinti žodžio prasmei, kategorijai, labai dažnai sutinkamos prieš skaičius. Dažniausiai jos reiškia matų vienetus, gyvūnus, ginklus ir kitokias daiktų kategorijas. Benneto numeracijoje jų kodai prasideda nuo 100.

Ideogramų pavyzdžiai
Rašmuo	Unicode	Bennett	CIPEM	Vertimas
𐂀	U+10080	100^[9] A-	VIR vir	Vyras
𐂁	U+10081	102 A-	MUL mulier	Moteris
𐂃	U+10083	105 Ca S-	EQU equus	Arklys
𐂄	U+10084	105 Ca	EQU^f	Kumelė
𐂅	U+10085	105 Ca	EQU^m	Eržilas
𐄿	U+1013F	110	Z kotylai	Puodelis
𐂎	U+1008E	120 E- F-	GRA grānum	Kviečiai
𐂏	U+1008F	121 F-	HORD hordeum	Miežiai
𐂕	U+10095	130	OLE ŏlĕum	Aliejus
𐂖	U+10096	131	VIN vinum	Vynas

Šaltiniai

Įrašų linijiniu B raštu randama ant plytelių, molinių indų ir kitų objektų. Dažniausiai juo užrašomi tekstai yra administraciniai, ūkiniai.^[10]

Pagrindiniai šio rašto dokumentų radimo centrai yra rūmai. Mokslui žinoma daugiau nei 6000 dokumentų šiuo raštu. Yra priskaičiuojama keliasdešimt vietovių, kur jie buvo rasti. Pagal jas dokumentai koduojami ir numerojami. Daugiausia jų rasta Knose (KN, daugiau nei 5000). Svarbios vietos yra ir Pilas (PY), Mikėnai (MY), Agios Vasileos (HV), Tėbai (TH), Tirintas (TY).^[11]

Kadangi seniausi rašto pavyzdžiai (datuojami XV a. pr. m. e.]] viduriu randami Knose, ir tik vėliau jie paplito į žemyninę Graikiją, linkstama manyti, kad Linijinis raštas sukurtas ir pritaikytas Mikėnų kalbai būtent Kretoje. Čia įsiveržę Mikėnų kultūros kūrėjai užkariavo pažangesnę Mino civilizaciją ir perėmė jos pasiekimus. Minojiečių naudotas Linijinis A raštas buvo pritaikytas rašyti graikų kalbai.

Raštas buvo naudojamas iki XIII a. pabaigos, kuomet Mikėnų civilizacija buvo sunaikinta. Tamsiaisiais amžiais, iki kol nebuvo sukurtas graikų raštas, kelis šimtmečius graikai nenaudojo rašto, ir linijinio B rašto tradicija buvo užmiršta. Senovės Graikijoje šis raštas buvo žinomas ir minimas tekstuose, tačiau graikai jo nebesuprato.^[12]

Iššifravimas

XIX a. viduryje britų archeologas Arthur Evans gavo pirmąjį įrašą šiuo raštu rastą Kretoje ir spėjo, kad juo užrašoma nežinomos kilmės mikėniečių kalba. 1894 m. jis pradėjo kasinėjimus Knose norėdamas gauti daugiau pavyzdžių. Tyrinėdamas raštą, jis pasiūlė linijinio rašto pavadinimą, tuo pabrėždamas, kad jis skiriasi nuo hieroglifų (t. y. Kretos hieroglifų), kurie buvo daug sudėtingesnės struktūros.^[13] Evans identifikavo, kad raštas greičiausiai yra skiemeninis, ir vėliau suprato skirtumus tarp linijinio A ir linijinio B.^[14]

Buvo daug bandymų iššifruoti šį raštą. Čia dirbo mokslininkai Florence Stawell,^[15] Bedřich Hrozný, Alice Kober^[16] ir kiti. Emmett L. Bennett suklasifikavo rašmenis ir juos sukodavo sukurdamas visuotinai priimtą simbolių numeraciją.^[17]

1935 m. mokslo renginyje Londone pranešimą skaitė tuo metu 84 metų amžiaus Arthur Evans, o tarp klausytojų buvo paauglys Michael Ventris.^[18] 1940 m. jis išspausdino straipsnį Introducing the Minoan Language.^[19] Nors vėliau tapo architektu, jis toliau kaip savamokslis domėjosi šio rašto dešifravimu.^[20]

Ventris ir universiteto dėstytojas graikų kalbos specialistas John Chadwick aktyviai dirbo ties dešifravimu 1951–1953 m., remdamiesi ankstesnių tyrėjų įdirbiu. Pradėjęs identifikuoti tik Knoso rūmuose aptinkamus vietovardžius, Ventris nustatė, kad teksto kalba yra senovės graikų. Tai prieštaravo ankstesnėms hipotezėms, kad tekstai negali būti graikiški. Ši mintis susilaukė didžiulio mokslininkų pasipriešinimo.^[21] Nepaisant to, po truputį Ventris atradimas susilaukė pripažinimo, ir vedė į pilnutinį rašto iššifravimą.

Unicode

Linijinis B raštas buvo įtrauktas į Unicode Standartą 2003 m.

Linijinio B skiemenys koduojami U+10000–U+1007F. Linijinio B ideogramos koduojamos U+10080–U+100FF.

Nuorodos

↑ The New Penguin Dictionary of Archaeology. Penguin. 2004. p. 282. ISBN 978-0-14-051447-6.
↑ Professor Shelmerdine’s Exciting Mycenaean Find, UT Austin 2 June 2011.
↑ Ventris and Chadwick (1973), page 37, quotes Bennett: "where the same sign is used in both Linear A and B there is no guarantee that the same value is assigned to it. "
↑ „Cracking the code: the decipherment of Linear B 60 years on“. Faculty of Classics, University of Cambridge. 2012-10-13. Nuoroda tikrinta 2017-05-31.
↑ Packard, David W. (1974). Minoan Linear A. Berkeley: University of California Press. ISBN 0-520-02580-6. OCLC 1055287.
↑ Emmett L. Bennett Jr., „Mycenaean studies: proceedings of the Third International Colloquium for Mycenaean Studies held at 'Wingspread,' 4–8 September 1961“, University of Wisconsin Press (January 1, 1964)
↑ Ventris, Michael; Chadwick, John (1973). Documents in Mycenaean Greek (Second leid.). Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-08558-8.
↑ Ventris, Michael; Chadwick, John (1973) [1956]. Documents in Mycenaean Greek (2nd ed.). Cambridge University Press. ISBN 0-521-08558-6.
↑ Ventris and Chadwick (1973) page 391: "100 MAN is now used for all forms of the ideogram, so that 101 and 103 are now suppressed. "
↑ Bennet, John, „The structure of the Linear B administration at Knossos“, American Journal of Archaeology 89.2, pp. 231–249, 1985
↑ Catling, H. W., et al., „The Linear B Inscribed Stirrup Jars and West Crete“, The Annual of the British School at Athens, vol. 75, pp. 49–113, 1980
↑ Forsdyke, Greece Before Homer, pp. 41, 42.
↑ Evans, A.J. (1894). „Primitive Pictographs and a Prae-Phoenician Script, from Crete and the Peloponnese“. Journal of Hellenic Studies. 14: 270–372, 394. doi:10.2307/623973. JSTOR 623973. S2CID 163720432.
↑ Evans, Arthur J. (1909). Scripta Minoa: The Written Documents of Minoan Crete: With Special Reference to the Archives of Knossos. I: The Hieroglyphic and Primitive Linear Classes with an Account of the Discovery of the Pre-Phoenician Scripts, their Place in Minoan Story and their Mediterranean Relations: with Plates, Tables and Figures in the Text t. Oxford: The Clarendon Press.
↑ Stawell, F. Melian (1911). „An Interpretation of the Phaistos Disk“. The Burlington Magazine for Connoisseurs. 19 (97): 23–38. JSTOR 858643.
↑ Kober, Alice E., "The Minoan Scripts: Fact and Theory. ", American Journal of Archaeology, vol. 52, no. 1, pp. 82–103, 1948
↑ Emmett L. Bennett Jr – obituary – Daily Telegraph, London, 23 January 2012
↑ Archyvuota kopija 2022-11-01 iš Wayback Machine projekto. Thomas G Palaima, „Michael Ventris’s Blueprint: Letters reveal how a British architect and two American scholars worked to decipher a Bronze Age script and read the earliest writings in western civilization“, Discovery: Research and Scholarship at the University of Texas at Austin, 1993
↑ Ventris, M. G. F., "Introducing the Minoan Language. ", American Journal of Archaeology, vol. 44, no. 4, pp. 494–520, 1940
↑ Chadwick, Decipherment 1961 Pelican edition pp. 47–9
↑ Treweek, A. P., „Chain reaction or house of cards? An examination of the validity of the Ventris decipherment“, Bulletin of the Institute of Classical Studies, no. 4, pp. 10–26, 1957

Papildomam skaitymui

Bakker, Egbert J., ed., „A companion to the Ancient Greek language“, Oxford: Wiley-Blackwell, 2010 ISBN 978-1405153263
Bennet, John, „Knossos in Context: Comparative Perspectives on the Linear B Administration of LM II–III Crete“, American Journal of Archaeology, vol. 94, no. 2, pp. 193–211, 1990
Bennett, E.L., „Names for Linear B Writing and for its Signs“, Kadmos 2, pp. 98–123, 1963
Bennett, E.L., „Linear B Sematographic Signs“, Minos Revista de filología egea 1, pp. 55–72, 1972
Chadwick, John, „The decipherment of Linear B“, Cambridge, UK: Cambridge University Press, 1958
Christidis, Anastasios-Phoivos, ed., „A history of Ancient Greek: From the beginnings to Late Antiquity“, Cambridge, UK: Cambridge University Press, 2007 ISBN 978-0521833073
Colvin, Stephen C., „A historical Greek reader: Mycenaean to the koiné“, Oxford: Oxford University Press, 2007 ISBN 978-0199226597
Morpurgo Davies, Anna, and Yves Duhoux, eds., „Linear B: A 1984 survey“, Louvain, Belgium: Peeters, 1985
Duhoux, Yves, and Anna Morpurgo Davies, eds., „A companion to Linear B: Mycenaean Greek texts and their world“, Vol. 1, Louvain, Belgium: Peeters, 2008
Fox, Margalit, „The Riddle of the Labyrinth“, Harper Collins Publishers Inc. New York, NY, 2013
Freo, M. D., Nosch, M.-L., & Rougemont, F., „The Terminology of Textiles in the Linear B Tablets, including Some Considerations on Linear A Logograms and Abbreviations“, in C. Michel & M.-L. Nosch (Eds.). Textile Terminologies in the Ancient Near East and Mediterranean from the Third to the First Millennnia BC, (Vol. 8), Oxbow Books, pp. 338–373, 2010
Halstead, Paul, „Late Bronze Age Grain Crops and Linear B Ideograms *65, *120, and *121“, The Annual of the British School at Athens, vol. 90, pp. 229–34, 1995
Horrocks, Geoffrey, „Greek: A history of the language and its speakers“, 2nd ed., Oxford: Wiley-Blackwell, 2010 ISBN 978-1405134156
Judson, Anna P., „The Undeciphered Signs of Linear B: Interpretation and Scribal Practices“, Cambridge: Cambridge University Press, 2020 ISBN 978-1108494724
Judson, Anna P., „Learning to spell in Linear B: orthography and scribal training in Mycenaean Pylos“, The Cambridge Classical Journal, pp. 1–31, 2022
Owens, Gareth, "Was Se-To-I-Ja at Archanes? ", KADMOS, vol. 33, no. 1, pp. 22–28, 1994
Palaima, Thomas G., „The development of the Mycenaean writing system“, in Texts, tablets and scribes Edited by J. P. Olivier and T. G. Palaima, Suplementos a „Minos“ 10. Salamanca, Spain: Consejo Superior de Investigaciones Científicas, pp. 269–342, 1988
Palmer, Leonard R., „The Greek language“, London: Faber & Faber, 1980 ISBN 978-0571113903
Salgarella, Ester, „Drawing lines: The palaeography of Linear A and Linear B“, Kadmos, vol. 58, no. 1–2, pp. 61–92, 2019 doi:10.1515/kadmos-2019-0004
E. Salgarella, „Aegean Linear Script(s). Rethinking the Relationship Between Linear A and Linear“, Cambridge: Cambridge University Press, 2020 ISBN 978-1-108-47938-7
Salgarella, Ester, and Anna P. Judson, „Signs of the times? Testing the chronological significance of Linear A and B palaeography“, Ariadne, pp. 359–379, 2025
Srivatsan, Nikita, et al., „Neural Representation Learning for Scribal Hands of Linear B“, International Conference on Document Analysis and Recognition, Springer, Cham, 2021
Ventris, Michael, and John Chadwick, „Documents in Mycenaean Greek“, 2nd ed. Cambridge, UK: Cambridge University Press, 1959
Young, Douglas, "Is Linear B Deciphered? ", Arion: A Journal of Humanities and the Classics, vol. 4, no. 3, pp. 512–42, 1965
John Killen, red. (2024). The New Documents in Mycenaean Greek: Volume 1: Introductory Essays. 1 t. Cambridge University Press. doi:10.1017/9781139029049. ISBN 978-0-521-83812-2.

[1] The New Penguin Dictionary of Archaeology. Penguin. 2004. p. 282. ISBN 978-0-14-051447-6.

[2] Professor Shelmerdine’s Exciting Mycenaean Find, UT Austin 2 June 2011.

[3] Ventris and Chadwick (1973), page 37, quotes Bennett: "where the same sign is used in both Linear A and B there is no guarantee that the same value is assigned to it. "

[4] „Cracking the code: the decipherment of Linear B 60 years on“. Faculty of Classics, University of Cambridge. 2012-10-13. Nuoroda tikrinta 2017-05-31.

[5] Packard, David W. (1974). Minoan Linear A. Berkeley: University of California Press. ISBN 0-520-02580-6. OCLC 1055287.

[6] Emmett L. Bennett Jr., „Mycenaean studies: proceedings of the Third International Colloquium for Mycenaean Studies held at 'Wingspread,' 4–8 September 1961“, University of Wisconsin Press (January 1, 1964)

[7] Ventris, Michael; Chadwick, John (1973). Documents in Mycenaean Greek (Second leid.). Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-08558-8.

[8] Ventris, Michael; Chadwick, John (1973) [1956]. Documents in Mycenaean Greek (2nd ed.). Cambridge University Press. ISBN 0-521-08558-6.

[9] Ventris and Chadwick (1973) page 391: "100 MAN is now used for all forms of the ideogram, so that 101 and 103 are now suppressed. "

[10] Bennet, John, „The structure of the Linear B administration at Knossos“, American Journal of Archaeology 89.2, pp. 231–249, 1985

[11] Catling, H. W., et al., „The Linear B Inscribed Stirrup Jars and West Crete“, The Annual of the British School at Athens, vol. 75, pp. 49–113, 1980

[12] Forsdyke, Greece Before Homer, pp. 41, 42.

[13] Evans, A.J. (1894). „Primitive Pictographs and a Prae-Phoenician Script, from Crete and the Peloponnese“. Journal of Hellenic Studies. 14: 270–372, 394. doi:10.2307/623973. JSTOR 623973. S2CID 163720432.

[14] Evans, Arthur J. (1909). Scripta Minoa: The Written Documents of Minoan Crete: With Special Reference to the Archives of Knossos. I: The Hieroglyphic and Primitive Linear Classes with an Account of the Discovery of the Pre-Phoenician Scripts, their Place in Minoan Story and their Mediterranean Relations: with Plates, Tables and Figures in the Text t. Oxford: The Clarendon Press.

[15] Stawell, F. Melian (1911). „An Interpretation of the Phaistos Disk“. The Burlington Magazine for Connoisseurs. 19 (97): 23–38. JSTOR 858643.

[16] Kober, Alice E., "The Minoan Scripts: Fact and Theory. ", American Journal of Archaeology, vol. 52, no. 1, pp. 82–103, 1948

[17] Emmett L. Bennett Jr – obituary – Daily Telegraph, London, 23 January 2012

[18] Archyvuota kopija 2022-11-01 iš Wayback Machine projekto. Thomas G Palaima, „Michael Ventris’s Blueprint: Letters reveal how a British architect and two American scholars worked to decipher a Bronze Age script and read the earliest writings in western civilization“, Discovery: Research and Scholarship at the University of Texas at Austin, 1993

[19] Ventris, M. G. F., "Introducing the Minoan Language. ", American Journal of Archaeology, vol. 44, no. 4, pp. 494–520, 1940

[20] Chadwick, Decipherment 1961 Pelican edition pp. 47–9

[21] Treweek, A. P., „Chain reaction or house of cards? An examination of the validity of the Ventris decipherment“, Bulletin of the Institute of Classical Studies, no. 4, pp. 10–26, 1957

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]