Lietuvos žmogaus teisių centras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) – žmogaus teisių apsaugos ir švietimo nevyriausybinė organizacija. Nuo įsteigimo 1994 metais LŽTC telkė savo narių ir ekspertų pastangas, įgyvendinant teisėkūros ir švietimo projektus Lietuvos žmogaus teisių apsaugos srityje. Organizacijos būstinė – A. Smetonos g. 5-304, Vilnius. Pamatiniai Lietuvos žmogaus teisių centro filosofijos ir veiklos principai, jų pačių teigimu, yra asmenų lygybės ir nediskriminavimo idėjos. Nuo 2021 m. organizacijai vadovauja Jūratė Juškaitė.

Uždaviniai

Pagrindiniai deklaruojami Centro uždaviniai:

• Skleisti žinias apie aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, ugdyti pagarbą įvairovei,
• Stiprinti visuomenės gebėjimą atpažinti neapykantą ir diskriminaciją bei didinti jos atsparumą šiems reiškiniams,
• Kelti probleminius žmogaus teisių apsaugos klausimus, inicijuoti diskusijas bei tyrimus, teikti sprendimo būdus valstybės institucijoms.

Veikla

Centras įgyvendina žmogaus teisių apsaugos ir švietimo projektus, rengia mokymus žmogaus teisių klausimais teisininkams, valstybės tarnautojams, kitoms suinteresuotoms visuomenės grupėms, analizuoja žmogaus teisių būklę šalyje, kelia žmogaus teisių probleminius klausimus, teikia jų sprendimo būdus įstatymų leidėjui, Vyriausybei.

Žmogaus teisių portalas „Mano teisės“

Pagrindinis šio portalo siekis – stiprinti informacijos apie žmogaus teises prieinamumą, sudaryti galimybę nevyriausybinių organizacijų ir pažeidžiamų grupių atstovams inicijuoti viešą žmogaus teisių diskursą, įtraukti į jį plačiąją visuomenę, žmogaus teisių srityje (plačiąja prasme) veikiančias organizacijas, stiprinti šių organizacijų ir piliečių ryšį.

Portalo turinį sudaro naujienos (informaciniai pranešimai), ekspertų komentarai ir autoriniai straipsniai. Be šių dalių portale taip pat kaupiama ir sisteminama informacija apie žmogaus teises bei žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.

Filmų festivalis „Nepatogus kinas“

Lietuvos žmogaus teisių centras nuo 2007 m. organizuoja žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus Kinas“. Ieškoma būdų, kaip žodžius „demokratija“, „pilietiškumas“ ar „pakantumas“ padaryti artimesnius ir lengviau suprantamus plačiam žiūrovų ratui. Tai socialinis-kultūrinis projektas, kurio metu rengiamos nekomercinės kino peržiūros Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, rodoma įvairi filmų apie žmogaus teises programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, organizuojamos diskusijos su žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Nepaisant projekto socialinės misijos ir nekomercinio pobūdžio, „Nepatogus Kinas“ kartu yra ir vienas lankomiausių kino renginių Lietuvoje.^{[reikalingas šaltinis]}

„Nepatogus Kinas“ – vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse. Edukacinėse peržiūrose apsilankė daugiau nei 42 000 žiūrovų.[1]Organizatorių teigimu, siekiama praplėsti savo žiūrovų akiratį, atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius, globalias ir lokalias žmogaus teisių problemas..

Ataskaitos apie rasizmą ir diskriminaciją

Nuo 2003 m. Lietuvos žmogaus teisių centras yra Europos tinklo žmogaus teisėms ir pilietiškumui ugdyti (Democracy and Human Rights Education in Europe, DARE), nuo 2005 m. – Europos tinklo prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) narys.

Kasmet Lietuvos žmogaus teisių centro darbuotojai rengia ataskaitas apie rasizmo ir diskriminacijos apraiškas Lietuvoje. Ši ataskaita teikiama Europos tinklui prieš rasizmą. Tinklas, remdamasis šalių narių ataskaitomis, rengia bendrą ataskaitą apie situaciją Europoje.

Struktūra

Lietuvos žmogaus teisių centro struktūrą sudaro Centro nariai, Taryba bei Administracija. LŽTC nariai yra visuomenininkai, teisininkai, universitetų dėstytojai ir kiti asmenys, profesionaliai besidomintys žmogaus teisėmis.

2007 m. organizacijai priklausė 70 narių, 2011 m. – apie 20 visuomenės veikėjų, 2022 m. Centras turi 17 narių. Veikloje Centro Administracijai talkina LŽTC nariai, ekspertai bei savanoriai.

• Tarybos pirmininkė: Inga Abramavičiūtė, advokatė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko pavaduotoja

Tarybos nariai

• Girvydas Duoblys, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas, Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.;
• Prof. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys-ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius;
• dr. Laima Vaigė, teisininkė, Upsalos universiteto dėstytoja;
• Romas Turonis, darbo santykių bei mediacijos specialistas, VšĮ „Švietimo ekspertų ir mediacijos agentūra“ vadovas.

Bibliografija

• Mirties bausmė Lietuvoje, 1999 m.
• Europos socialinės chartijos vadovas, 2002 m.
• Prekyba žmonėmis: prevencija, apsauga, problemos sprendimo būdai, 2006 m.
• Tautinių mažumų teisės, 2006 m.
• Kaip kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, informacinis leidinys, 2002 m. 2 leid. 2006 m.

Nuorodos

• Lietuvos žmogaus teisių centras Archyvuota kopija 2009-05-29 iš Wayback Machine projekto.
• Nepatogus kinas