Lietuvos studentų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) - Lietuvos studentus vienijanti organizacija - nacionalinė, demokratinė, nepriklausoma ir nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti Lietuvos studentų interesams, jungianti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos organizacijas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurtis Lietuvos studentų savivaldą skatino būtina alternatyva tuometinei komjaunimo organizacijai, Sąjūdis, kuriame dalyvavo nemažai jaunimo.

1989 m. balandžio 7-8 d. Vilniaus universitete (VU) vyko Lietuvos studentų forumas, į kurį susirinko atstovų iš bene visų tuo metu veikusių aukštųjų mokyklų. Buvo nutarta, kad laikinai bus įkurta Lietuvos studentų Koordinacinė taryba, kurios tikslai – „organizuoti Lietuvos studentų asociacijos kūrimo darbą bei rūpintis neatidėliotinais studentų reikalais”. Studentų forumas išplatino pareiškimus, kuriuose prieštaraujama priverstinei ir „nedemokratiškai, nesuderinamai su žmogaus teise pasirinkti darbą”, aukštųjų mokyklų diplomantų skirstymo į darbą ir trejų metų atidirbimo pagal paskyrimą sistemai, „prievartiniam visuotiniam studentų vežimui žemės ūkio darbams”.

Remiantis Estijos TSR ir Ukrainos TSR pavyzdžiais, keltas klausimas, kodėl studentams neteikiama nuolaidų važiuojant autobusais. Studentai garsiai kalbėjo, kad reikia naikinti sovietų karines katedras ir po aukštojo mokslo studijų atsisakyti privalomosios karo tarnybos. Buvo organizuojamos jaunuolių „moralinio palaikymo” akcijos, skirtos atsisakantiesiems eiti į sovietų karo tarnybą. Reikalavimai buvo stiprinami akcijomis, boikotais, demonstracijomis.

Tuometinės studentų Koordinacinės tarybos vicepirmininkas Vygaudas Ušackas (dabar - diplomatas), buvo aktyvus rengdamas argumentus, kodėl Studentų atstovybės, o ne komjaunimas ar buvusi profsąjunga, turi atstovauti studentams. Jis dėl studentijos reikalų susitikdavo ir su Vyriausybės nariais. Aktyviausieji Koordinacinės tarybos nariais vykdavo į Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje rengtus tarptautinius studentų susitikimus, skleidė Lietuvos nepriklausomybės siekius.

1991 m. rugsėjo mėn. oficialiai įsteigta Lietuvos studentų sąjunga (LSS), pakeitusi Lietuvos studentų Koordinacinę Tarybą. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo Dainius Juzakėnas, dabar - vienas iš UAB „Zigzag Travel“ vadovų. Jo vadovavimo laiku studentai rašė LR Seimui 10-ties punktų peticiją, mitingavo, piketavo, rengė akcijas, žadėjo gulti ant traukinių bėgių, jei neįvykdys jų reikalavimų. Tuomet valdžia, nors ir kviesdavo studentus į posėdžius, studentų nuomonės rimtai nevertino.

Antrojo LSS prezidento Sauliaus Basijoko, šiuo metu dirbančio prodiuseriu Lietuvos televizijoje, vadovavimas organizacijai 1993-1994 m. iš esmės pakeitė studentijos judėjimo kokybę. Iš triukšmingų demonstracijų pereita į „kabinetines derybas”. Tuomet aukštasis mokslas buvo gerokai nuvertėjęs ir daugelis potencialių studentų, užuot studijavę, rinkosi „Gariūnų mokyklą”, todėl LSS reikėjo rūpintis ir tuo, kad turėtų kam atstovauti.

1994-1996 m. organizacijai vadovavęs Mindaugas Danys, dabartinis Socialinės ir ekonominės plėtros centro valdybos pirmininkas, iškėlė nuostatą, kad studentai būtų visateisiai universitetų šeimininkai. Jis daug keliavo po senas demokratijos tradicijas turinčias Vakarų šalis - JAV, Švediją, Daniją. Iš kelionių grįžęs kupinas idėjų, suorganizavo akciją „Užverskime Vyriausybę atvirukais”, kurios metu studentai išplatino 10 tūkst. atvirlaiškių, reikalaudami garantuoti nemokamą mokslą, įdiegti kreditų sistemą, išspręsti transporto lengvatų klausimą.

1996-1997 m. LSS prezidentu buvo VGTU studentas Rimantas Klimavičius, šiuo metu dirbantis AB „Ensto”.

1997-1998 m. organizacijai vadovavo Artūras Macijauskas, dabartinis VU Viešųjų pirkimų direkcijos vyriausiasis specialistas.

1998-1999 m. sklandė idėjos, kad Lietuvos studentai turi būti žinomi ir pripažinti pasaulyje, todėl VU Kauno humanitariniame fakultete studijuojantis ir puikiai angliškai kalbantis būsimasis ekonomistas Regimantas Buožius (vėlesnis „Acme Computer Components” direktorius), puikiai tiko užimti prezidento postą.

Dar niekada anksčiau studentija nebuvo pasiekusi tokio pripažinimo, kaip 1999-2001 m. dvi kadencijas iš eilės prezidentaujant Svajūnui Jakučiui, dabartiniam VšĮ „Tarptautiniai jaunimo mainai” direktoriui. Studentų atstovai vyko į visus susitikimus su politine šalies vadovybe, kur buvo aptariami aukštojo mokslo klausimai. Kita vertus, prasidėjo nesutaikoma studentijos konfrontacija. Trijų aukštųjų mokyklų studentų savivaldos, atsiskyrę nuo organizacijos, įkūrė Lietuvos studentų atstovybių sąjungą.

2001-2002 m. pirmą kartą LSS istorijoje prie studentijos vairo stojo mergina - Diana Skučaitė, kuriai vadovaujant labiausiai buvo išplėtoti išoriniai organizacijos ryšiai.

2002 m. organizacijos prezidentu išrinktas Nerijus Ramanauskas, tačiau jis kadencijos nepabaigė.

2002–2004 m. organizacijai vadovavo Mindaugas Reinikis. Šiuo laikotarpiu LSS ypač išplėtota išorinė komunikacija: dalyvauta viešose diskusijose, renginiuose televizijoje, radijuje, spaudoje, pilietinėse akcijose. 2004 m. gegužės 14 d. prezidentu buvo išrinktas Mindaugas Boguševičius, tačiau metų pabaigoje jis atsistatydino.

2005 m. vasario 19 d. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu tapo Jonas Okunis. Pasikeitus įstatams, prezidento kadencijos laikas pratęstas iki dvejų metų.

2007 m. kovo 22 d. Vilniuje vykusioje LSS rinkiminėje - ataskaitinėje Konferencijoje Jonas Okunis perrinktas organizacijos prezidentu antrai kadencijai ir vadovu buvo iki 2009 m. vasario.

2009 m. vasario 19 d. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos išrinktu vadovu tapo Dainius Dikšaitis.

2013 m. balandžio 6 d. Rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos išrinktu vadovu tapo Paulius Baltokas.

2015 m. kovo 28 d. Ataskaitos teikimo ir rinkiminės konferencijos metu Paulius Baltokas perrinktas organizacijos prezidentu antrai kadencijai.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSS narėms - Studentų atstovybėms - vadovauja studentų renkami prezidentai. Jie sudaro LSS Tarybą, formuojančią organizacijos veiklos kryptis. Atstovybės taip pat deleguoja atstovus į aukščiausiąjį LSS valdymo organą – Konferenciją, kuri kas dvejus metus renka organizacijos vadovą – LSS prezidentą, kasmet vertina Prezidento bei jo vadovaujamos biuro komandos veiklą.

LSS atstovauja Lietuvos studentams ir juos gina aukščiausiu lygiu. Siekdama įgyvendinti šią savo misiją, LSS organizuoja nacionalinius ir tarptautinius renginius bei akcijas. Tokiu būdu taip pat siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias problemas, kurti ir tobulinti švietimo sistemą, skatinti tarpkultūrinę studentų bei visos akademinės bendruomenės partnerystę, gerinti studentų įvaizdį visuomenės akyse.

Organizacija užmezga ir stiprina kontaktus su sprendimus priimančiomis ir juos įgyvendinančiomis valdžios institucijomis, Lietuvos ir tarptautinėmis jaunimo, studentų, moksleivių bei kitomis organizacijomis, mokymo įstaigomis.

LSS kuria ir vykdo projektus, skirtus studentų akademinei bei socialinei padėčiai gerinti, organizuoja mokymus, rengia seminarus, forumus, teikia konsultacijas Studentų savivaldų nariams.

LSS yra aktyvi Europos studentų sąjungos (ESU), Šiaurės Europos studentų sąjungos (NOM), Žinių ekonomikos forumo (ŽEF) ir Baltijos šalių studentų sąjungų asociacijos (BOM) narė steigėja. LSS bendradarbiauja su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šalies švietimo politiką formuojančiomis ir ją įgyvendinančiomis valdžios institucijomis bei kitomis šalyje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

LSS teigia dirbanti tam, kad „kiekvienas atmintų, jog Išsilavinimas yra teisė, o ne privilegija!“

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės LSS struktūros, koordinuojančios organizacijos veiklą, yra Konferencija, Taryba, Valdyba, Prezidiumas, Prezidentas, Regionų susirinkimai ir Kontrolės komitetas.

Konferencija – aukščiausia LSS valdančioji struktūra, šaukiama ne rečiau kaip kartą per metus. Ją galima apibūdinti kaip „studentų Seimą“. Konferenciją sudaro tikrųjų narių deleguoti atstovai, kurie sprendžia tokius globalius klausimus kaip LSS įstatų ir darbo reglamento (tai pagrindiniai dokumentai, kuriais grindžiama organizacijos veikla) tvirtinimas ir keitimas. Konferencija taip pat vertina LSS veiklą, dvejų metų kadencijai renka LSS prezidentą bei Kontrolės komiteto narius.

Antras pagrindinis valdymo organas – Taryba. Ji vykdo visas valdymo funkcijas tarp Konferencijų ir formuoja LSS veiklos kryptis. Ją sudaro Prezidentas ir po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos narės.

LSS Valdyba organizacijai vadovauja tarp Tarybos posėdžių. Ją sudaro šeši asmenys – Prezidentas ir penki iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų išrinkti bei Tarybos patvirtinti nariai.

Prezidiumas – vykdomoji struktūra, kuri įgyvendina Konferencijos ir Tarybos nustatytas veiklos kryptis, tikslus. Prezidiumą sudaro prezidentas, viceprezidentai ir kiti LSS biuro nariai, atsakingi už atskiras darbo sritis.

Prezidentas pirmiausia yra asmuo, atstovaujantis LSS. Jis taip pat tiesiogiai koordinuoja Prezidiumo darbą ir LSS finansinę bei ekonominę veiklą. Prezidentas yra pagrindinis organizacijos „idėjų generatorius“, nes jis atsako už LSS veiklos programos kūrimą ir įgyvendinimą. Pagal organizacijos įstatus prezidentas renkamas dvejiems metams, kadencija pratęsiama tik kartą.

Kontrolės komitetas tikrina LSS veiklos teisėtumą ir materialinių išteklių panaudojimo tikslingumą. Komitetas Konferencijai teikia LSS finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą.

Nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu LSS turi 21 tikrąjį narį - Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldas - iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų. Jų tarpe:

Garbės nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai, nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]