Lietuvos sporto muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′45.39″ š. pl. 23°53′1.04″ r. ilg. / 54.8959417°š. pl. 23.8836222°r. ilg. / 54.8959417; 23.8836222

Coat of arms of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos
įstaiga ar institucija
Lietuvos sporto muziejus.jpg
Pavadinimas Lietuvos sporto muziejus
Pavaldi Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Įkurta 1984
Vadovas Pranas Majauskas
Adresas Muziejaus g. 7, 9, Kaunas
Sporto muziejus Kauno senamiestyje

Lietuvos sporto muziejusLietuvos muziejus, mokslinė švietimo įstaiga Kaune, Muziejaus g. 7, 9, kaupianti, tirianti, populiarinanti Lietuvos bei lietuvių išeivių kūno kultūros ir sporto vertybes.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdo Adamkaus įrašas svečių knygoje, 1991 m.

Idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje. Apie tokio muziejaus steigimo būtinybę 1934 m. rašė žurnalas „Kūno kultūra ir sveikata“. Tačiau 1940 m., prasidėjus sovietinei, o vėliau ir nacių okupacijai, šio sumanymo įgyvendinti nespėta. Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose, asmeninėse kolekcijose. 1982 m. balandžio 21 d. LTSR kultūros ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus - Kauno valstybinį istorijos (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus), Šiaulių „Aušros“ ir buvusį LTSR revoliucijos - rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus. Prie eksponatų rinkimo, parodų rengimo ir sporto idėjų propagavimo daugiausiai prisidėjo Kauno valstybinis istorijos muziejus.

1988 metų gruodžio mėnesį Kauno sporto halėje per Lietuvos sporto veteranų 3-ąjį sąskrydį dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteikė odoje surašytą Lietuvos sporto įvykių metraštį. Muziejui steigti Kaune ir Vilniuje buvo ieškoma patalpų, tačiau nesėkmingai. Šim tikslui Vytauto Didžiojo karo muziejus skyrė savo patalpas Kauno senamiestyje (Muziejaus g. 7 ir 9). 1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu, panaudojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukauptą gausią medžiagą bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus (Muziejaus g. 7). Tai buvo karo muziejaus padalinys. 1993 m. gruodžio 27 d. atidaryta ir ekspozicija.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m. sausio 1 d. tapo savarankišku muziejumi. Taip pat buvo atidaryta ir Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. 2006 m. muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatų, tarp jų dokumentai (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), asmeniniai įžymių sportininkų daiktai, sporto įrankiai, svarbiausiose varžybose laimėti prizai. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis. Muziejaus steigimo iniciatoriai: Arvydas Jakštas, Juozapas Jurevičius, Pranas Majauskas, Algirdas Morkūnas, Jonas Ramanauskas, Edmundas Volungevičius.[1]

Ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengta požeminė patalpa ekspozicijoms

Muziejaus ekspozicija išsidėsčiusi dviejuose pastatuose, kurių patalpų renovacijai negailėjo laiko ir lėšų savanoriai entuziastai. Užima apie 210 m² plotą, numatoma plėstis. Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Eksponuojama legendinė 1986 m. „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovota tarpžemyninė Džonso taurė, krepšininkų Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai. Gausu ekspozicijoje įvairių daiktų, susijusių ir su kitų sporto šakų istorija: futbolo, rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos ir kt.. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.

Lietuvos sporto muziejaus fondams nemažai eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Genovaitė Ramoškienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, išeivijos lietuviai A. Supronas, Vincentas Paulionis. Didelį indelį įnešė prisidėdamos įvairios organizacijos: Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos studentų sporto asociacija ir kt.

Lietuvos cirko ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cirko ekspozicijos pastatas

Atskiras patalpas užima 2006 m. balandžio 28 d. atidaryta Jono ir Jadvygos Ramanauskų išsami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. Beje, J. Ramanauskas (1912-1996) buvo ir vienas iš sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatorių: surinko daug sporto veteranų, sporto visuomenės parašų.

Dovanotos kolekcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žydrūno Savicko dovanotas įrankis (betoninis svarmuo) muziejaus kiemelyje
Čempionų ietys ir kita atributika

Paminėtinos kai kurios asmeninės dovanotos kolekcijos:

  • Pedagogo Vlado Kišono fotonuotraukos apie Aukštųjų kūno kultūros kursų (AKKK) veiklą 1934–1938 m. (33 vnt.);
  • Buvusio vandensvydininko, tarptautinės kategorijos teisėjo Jono Čirūno medalių kolekcija (100 vnt.);
  • Buvusio sporto veikėjo Vytauto Riaubūno medalių kolekcija (523 vnt.);
  • Aldonos Zaborienės padovanota jos vyro, buvusio bokso trenerio Antano Zaboro (19142000), fotonuotraukos, knygos (120 vnt.);
  • Pirmojo Lietuvos plaukimo rinktinės trenerio pedagogo Algirdo Vokietaičio (1909-1994) sesers Gražinos Vokietaitytės padovanotos fotonuotraukos (53 vnt.);
  • Buvusios akademinio irklavimo Europos čempionės Sofijos Korkutytės (1934-2000) sportinių medalių kolekcija, padovanota jos gimnaičio Broniaus Balsio (80 vnt.);
  • Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos, atspindinčios įvairių Lietuvos sporto šakų raidą (97 vnt.);
  • Žurnalisto iš JAV Kęstučio Čerkeliūno (19212008) dovanota filatelijos ženklų kolekcija olimpine tematika (1936-2000 m.);
  • Sporto veteranės Onos Žilevičiūtės dovanota kolekcija stalo teniso tema (diplomai, medaliai) (47 vnt.);
  • Lengvaatletė Birutė Kalėdienė perdavė ietį, su kuria 1958 m. Tbilisyje pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), įvairius medalius, iškovotus pasaulio veteranų lengvosios atletikos varžybose.

Olimpinė tema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čempionų taurės
Vaikiško trikrepšio stovas

Paminėtinos ir gausios asmeninės kolekcijos, išimtinai susijusios su olimpinėmis žaidynėmis ir Lietuvos atletų pasiekimais jose. Nors nacių ir bolševikinė okupacijos išblaškė Nepriklausomos Lietuvos olimpiečius, dingo arba buvo sunaikinti jų asmeniniai apdovanojimai, dalis olimpiečių represuoti, bet muziejui daug eksponatų padovanojo [2] Lietuvos esami bei buvę olimpiečiai ar jų artimieji, bičiuliai:

Kultūrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stende – Lietuvos olimpinė futbolo rinktinė, 1924 m.

Muziejus ne tik renka, saugo, tiria, eksponuoja kūno kultūros ir sporto istorijos bei šių dienų sporto relikvijas, tačiau vysto ir plačią kultūrinę bei šviečiamąją veiklą:

  • rengiamos teminės parodos, skirtos įvairioms sporto šakoms, įžymių sportininkų jubiliejams, reikšmingiems sporto įvykiams paminėti [3] [4];
  • vyksta sporto veteranų susirinkimai;
  • organizuojamos mokslinės konferencijos;
  • vykdomos pažintinės programos jaunimui, kariams, pravedamos kūno kultūros pamokos moksleiviams;
  • aktyviai propaguojama nauja sportinio žaidimo, panašaus į krepšinį, šaka – trikrepšis: pravedami seminarai, trikrepšio turnyrai, be to, kaupiami susiję eksponatai [5];
  • organizuojamos olimpinės akcijos, dalyvaujama tarp kitų ir renginyje „Kauno naktys“ [6].

2011 m. kovo 29 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m. laureatams. Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui už kūrybingą edukacinę veiklą Kauno krašte [7].

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos sporto muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 330 psl.
  2. Padovanoti olimpiniai eksponatai
  3. Iškilmingas Lietuvos sporto muziejaus 20-mečio paminėjimas
  4. sporto muziejaus 20-metis
  5. [http://www.lmssc.smm.lt/archyvas/pranesimai.php?nauj=551 Pristatytas naujas krepšinio variantas – trikrepšis
  6. Renginys „Kauno naktys“
  7. LTOK Kilnaus sportinio elgesio pizas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka