Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Information icon4.svg  Šio straipsnio ar straipsnio dalies turinys tikriausiai pagrįstas tik jo objekto pateikta informacija.
Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į antrinius šaltinius
Partijos logotipas

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS, „Jaunimiečiai“) – Lietuvos jaunimo kairiosios politinės pakraipos organizacija, artima LSDP, skleidžianti ir atstovaujanti socialdemokratijos, solidarumo, socialinio teisingumo, socialinės demokratijos, socialinės rinkos ekonomikos vertybes tarp jaunimo ir visoje visuomenėje, bendradarbiaujanti su profsąjungomis bei vienijanti kairiųjų politinių pažiūrų jaunimą Lietuvoje. Nariais gali būti ne jaunesni nei 14 metų ir ne vyresni nei 35 metų Lietuvos Respublikos gyventojai. LSDJS šiuo metu turi daugiau nei 3500 narių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Lietuvos socialdemokratų partijos jaunimo organizacija buvo įkurta 1904 m. suvažiavime Kairiškiuose, Vlado Sirutavičius dvare, dalyvaujant Steponui Kairiui ir kitiems LSDP vadovams. Veikė kaip sudėtinė LSDP dalis. Jos veikla faktiškai nutrūko po 19051907 m. revoliucijos numalšinimo.

1922 m. buvo įkurta Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga „Žiežirba“, 1924 m. tapusi Socialistinio jaunimo internacionalo nare. 1925 m. Kauno universitete buvo įkurta studentų socialistų draugija „Žaizdras“. Abi jos buvo uždraustos po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo. Daugelis šių organizacijų narių buvo suimti, teisiami, sėdėjo kalėjimuose.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atkūrimo iniciatyvinė grupė susikūrė 1989 m. birželio mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklos atkūrimo iniciatyvinės grupės nario Albino Januškos iniciatyva. LSDJS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariais buvo: programuotojas Jūrius Bruklys, sociologas Jonas Rasimavičius, inžinierius Giedrius Kavaliauskas, teisininkas Egidijus Šileikis, psichologas Vitoldas Masalskis.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga oficialiai atsikūrė 1989 m. gruodžio 5 d. LSDP XIV suvažiavimo metu. LSDJS atkuriamoji konferencija 1989 m. gruodžio 5 d. patvirtino organizacijos veiklos tęstinumą, programą, įstatus. Pirmuoju atsikūrusios LSDJS pirmininku išrinktas Jūrius Bruklys. 1990 m. sausio mėn. ji buvo įregistruota kaip visuomeninė organizacija LTSR Ministrų Taryboje, vėliau persiregistravo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje. Pirmuoju LSDJS Vilniaus skyriaus pirmininku tapo Dainius Vaitekėnas. 1990 m. šalia Vilniaus skyriaus, įkurtas ir Kauno skyrius. Pirmuoju LSDJS Kauno skyriaus pirmininku išrinktas Raimundas Rukuiža. Kūrimosi laikotarpiu veikė tik Vilniaus ir Kauno skyriai, narių skaičius svyravo tarp 30–50. Aktyvaus sąjungos narių darbo dėka, kuriant pilietinę visuomenę, sudominant ir patraukiant jaunimą, organizacija nuolatos augo ir brendo. 1991 m. LSDJS tapo pirmąja jaunimo organizacija Lietuvoje pripažinta pasauliniu mastu – ji priimta tikrąja nare į Tarptautinę jaunųjų socialistų sąjungą (IUSY).

LSDJS augimas susijęs su dalyvavimu rinkimų kampanijose padedant LSDP, aktyviai dirbant su dirbančiu jaunimu, padedant kurti profesines sąjungas ir aktyviai su jomis bendradarbiaujant, dirbant su akademiniu jaunimu. Būtent LSDJS bendradarbiavimas partnerystės ryšiais su Lietuvos socialdemokratų partija užtikrina nuolatinį demokratišką organizacijos dalyvavimą Lietuvos politiniame gyvenime bei demokratiniame Lietuvos Respublikos raidos procese.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSDJS nariai jungiasi į Skyrius, veikiančius teritoriniu pagrindu pagal Lietuvos Respublikos administracinį suskirstymą. Skyrių sudaro ne mažiau kaip 9 nariai.

Aukščiausias sąjungos organas – Konferencija. Eilinę Konferenciją šaukia Valdyba vieną kartą per metus. Konferencijoje priimama ar keičiama LSDJS programa ir statutas, renkami LSDJS pirmininkas, LSDJS Valdyba, nustatomas Kontrolės komisijos narių skaičius. Pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai. Pirmininkas įgyvendina Konferencijos ir Valdybos sprendimus. Organizuoja jos darbą. Valdybą sudaro Pirmininkas ir šeši Valdybos nariai. Kontrolės komisija tikrina LSDJS ir jos valdymo organų veiklos teisėtumą ir tikslingumą, taip pat vykdo LSDJS finansinės veiklos kontrolę

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiai ir tikslai išdėstyti LSDJS Politinėje programoje, patvirtintoje 2011 metais. Tai jaunimo teisių gynimas ir jiems aktualių klausimų sprendimas – užimtumo, socialinės apsaugos, jaunų žmonių nenusikalstamumo, tarnybos kariuomenėje, digubos pilietybės, šeimos, laisvalaikio ir kitų.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga dalyvavo steigiant Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą ir aktyviai dalyvauja jos veikloje.

LSDJS dalyvauja 1994 m. įkurtos Baltijos šalių jaunųjų socialdemokratų tarybos veikloje, rengia bendrus projektus, koordinuoja bendrą užsienio politiką. LSDJS taip pat yra Europos jaunųjų socialistų bendruomenės (ECOSY) ir Pasaulinės jaunųjų socialistų sąjungos (IUSY) tikroji narė.

Projektai ir akcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Rinkis prekę lietuvišką“ (didinti lietuviškų prekių paklausą)
  • „Parama dirbančiam jaunimui” (adaptacija darbo rinkoje bei teisinės konsultacijos)
  • „Gerumo diena“ (aukų labdarai rinkimas ir pagalba socialiai remtiniems žmonėms)
  • „Meilės eisena“ (solidarumo ir tolerancijos skatinimas bei informacijos apie AIDS skleidimas)
  • „Akademinio jaunimo ir absolventų darbo politikos įtakojimas Lietuvoje“ (sukurti geresnes sąlygas akademiniam jaunimui ir absolventams integruotis į darbo rinką
  • Ekologinės problemos Lietuvoje ir pasaulyje“ (aplinkos problemų aktualumo iškėlimas),
  • Together we are strong I“ (Trakai, 2002 m. tarptautinis projektas, dalyviai: Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo organizacijos),
  • „Lyderių mokykla” (jaunųjų lyderių pilietiškumo bei politinės iniciatyvos skatinimas, projektas vyksta kiekvienais metais)
  • Together we are strong II“ (Nida, 2003 m. tarptautinis projektas, dalyviai: Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo organizacijos)
  • „Jaunimo politika ir Europos Sąjungos patirtis“ (supažindinimas su Lietuvos aukštojo mokslo įstatymu bei padėtimi, studentų užimtumo, įdarbinimo, studijų kokybės, kreditavimo bei socialinėmis problemomis)
  • „Tekančios saulės mokymai“ (Palanga, 2006 m. organizacijos kandidatų į savivaldos tarybas mokymai, projektas susideda iš keturių dalių)
  • „Cultural diversity“ (Kelmės raj., Tytuvėnai, 2006 m. tarptautinis kultūrinių mainų projektas, dalyviai iš šių šalių: Portugalijos, Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Prancūzijos, Lietuvos),
  • „Pameistrys“ (Projektas, kurio metu jauni žmonės galėjo pabūti įvairaus amato praktikantais ir padirbėti su žymiausiais savo sričių specialistais – tokiais kaip prof. Boguslavas Gruževskis, Algirdas Sysas, Justas Vincas Paleckis, Ruslanu Bolgovu, Kęstučiu Rimdžiumi, Ramūnas Rudokas ir kitais)
  • „Nematyta Lietuva“ (Projektas, kurio metu jauni žmonės buvo skatinami per fotografiją atskleisti socialinės atskirties ir skurdo problemą Vilniaus mieste)
  • „Būk pirmūnas“ (Labdaros akcija, kurios metu žmonės skatinami aukoti mokyklinius reikmenis nepasiturinčių šeimų mokyklinio amžiaus vaikams)
  • „Išgirsk jauną žmogų“ (Kampanija, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į pagrindines jaunimo problemas – emigraciją, socialinę atskirtį ir nedarbą)

Valdyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomas Martinaitis, Liucija Mininaitė, Karolina Petrenčiuk, Tomas Bilevičius, Vilma Barišauskaitė, Vytenis Vitkauskas

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausi jaunimiečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]