Lietuvos politinių emigrantų suvažiavimas
Lietuvos politinių emigrantų suvažiavimas – kairiųjų lietuvių politinių emigrantų suvažiavimas, 1928 m. sausio 22 d. vykęs Berlyne.
Tikslas – suvienyti po Gruodžio septynioliktosios perversmo iš Lietuvos į Vakarų ir Rytų Europos šalis išvykusius politinius emigrantus, izoliuoti plečkaitininkus, kurių padedama Lenkija ketino toliau kištis į Lietuvos reikalus ir galbūt ją pajungti. Suvažiavime dalyvavo 31 delegatas – 27 iš Vokietijos ir 4 iš TSRS. Jie atstovavo apie 150 Lietuvos politinių emigrantų, gyvenančių Latvijoje, Lenkijoje, TSRS, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Suvažiavimui įtaką darė Lietuvos komunistų partija.
Suvažiavimas priėmė rezoliucijas dėl Lietuvos nepriklausomybės gynimo nuo Lenkijos, kovos su autoritariniu A. Smetonos režimu Lietuvoje, politinių emigrantų padėties ir uždavinių, bendro su komunistais socialistinio fronto vadovybės išrinkimo, išrinko Lietuvos politinių emigrantų komitetą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos politinių emigrantų suvažiavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 311 psl.