Lietuvos pionierius
Lietuvos pionierius – Lietuvos laikraštis vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, ėjęs 1946–1989 m. Vilniuje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Leido Lietuvos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga ir Lietuvos V. Lenino pionierių organizacijos respublikinė taryba. Ėjo kas savaitę, nuo 1957 m. – du kartus per savaitę. 1952–1957 m. buvo leidžiamas tapatus leidinys lenkų kalba „Pionier Litwy“. Buvo skirtas stiprinti moksleivių idėjinį, politinį ir internacionalinį auklėjimą.[1]
Tiražas 1967 m. – 149 000 egz., 1981 m. – 144 900 egz., 1987 m. – 164 500 egz., 1989 m. – 133 900 egz. [2]
Laikraštyje kaip neetatiniai korespondentai arba darbuotojai savo kūrybinį kelią pradėjo daugelis būsimų žurnalistų ir rašytojų: Gintarė Adomaitytė, Bronė Buivydaitė, Gintautas Iešmantas, Valdemaras Kukulas, Alfonsas Maldonis, Vytautas Račickas, Virgis Stakėnas, nemažai straipsnių Lietuvos praeities tematika paskelbė Vytenis Almonaitis, Pranas Kulikauskas, kiti mokslininkai.
Vyriausieji redaktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1946–1947 m. A. Urbonavičius
- 1948–1949 m. Stasys Bistrickas
- 1949–1952 m. Leopoldas Mykolaitis
- 1953–1972 m. Mindaugas Marcalis
- 1972–1987 m. Leonora Šileikaitė
- 1988–1989 m. Laimutė Drazdauskaitė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos pionierius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 311 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 290 psl.